Rudeninės „Maisto banko” akcijos metu Anykščių prekybos centruose nepasiturintiems žmonėms buvo aukojami maisto produktai, jų surinkta keli tūkstančiai.
Ar dalyvaujate „Maisto banko” akcijose? Jei taip, kiek ir kokių produktų įprastai nuperkate nepasiturintiems gyventojams? Kaip manote, kas lemia, kad žmonės „Maisto banko” akcijoje kiekvieną kartą aukoja vis dosniau ir dosniau? Ar tokios akcijos, Jūsų akimis, padeda žmonėms išbristi iš skurdo ir gyventi geriau?
Gitana MILEIKAITĖ, kaimo turizmo sodybos „Geras” savininkė:
– Pati sąvoka „akcija”, su metais vis dažniau pradeda kelti daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Iš vienos pusės: geri ir kilnūs tikslai, dalinimosi skatinimas, savanorystės idėjos, rūpestis socialiai jautriomis žmonių grupėmis, o iš kitos pusės: socialinis jautrumas irgi yra verslas, priklausomybė nuo „amžinai turinčio gauti” sindromo, nebenorėjimo ištrūkti iš užburto rato, nes juk badu numirti neleis, valgyti vis tiek duos pripratinimo. Prisidedantys žmonės prie akcijos atlieka gerumo misiją, užsidedame sau pliusiuką, jaučiamės atlikę gerą, kilnų darbą, bet tuo pačiu esame labai toli nuo to, kad asmeniškai gerus darbus galėtume daryti savo aplinkoje:nunešti sriubos ar šilto maisto senoliui, padėti pirkinių krepšelį kad ir „anonimiškai” daugiavaikei kaimynei ar vienišam tėčiui ir pan. Man kartais susidaro įspūdis, kad valstybei, o ir mums, žmonėms, situacija, kai kažkas skursta, o aš dar ne visai blogai gyvenu, yra palanki, nes valstybė nesistengia per greitai gerinti situacijos, nes prašantysis ir paskui lyg „malonę ” gaunantysis žmogus yra daug dėkingesnis ir paklusnesnis, o likusi „neskurstančioji”dalis realizuoja savo poreikį būti kilniaširdžiu ir nesijausti blogai, dėl to, kad jam geriau, kad pasisekė ir kad jis gali prisidėti gelbėdamas situaciją. Su metais vis mažiau dalyvauju tokiose akcijose, nes mieliau nuvežu lovas daugiavaikei šeimai, nuperku maisto kaimynui, sumoku už kavą senjorui ir t.t. Ir savo vaiko neleisčiau dalyvauti tokios akcijos formate, kada jie ugdomi, kaip prašinėtojai, net jei ir prisidengiama kilniais tikslais, kai jiems diegiama, kad paprašius, įteikus skrajutę, galima gauti daug ir visko nemokamai, už dyką. Mieliau siunčiu savo vaiką į senelių namus, padalinti pietų ar tiesiog pabūti.
