Visuomenininkai kreipėsi į Seimą ir pasiūlė keisti Švietimo įstatymą taip, kad Lietuvos tautinių bendrijų bendrojo lavinimo mokyklose būtų pereita prie mokymo lietuvių kalba.
Piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ rašte teigiama, kad Lietuvos tautinių bendrijų mokyklose tebetęsiama sovietmečiu įdiegta ydinga kalbinės izoliacijos politika, dėl kurios jų absolventai negali lygiomis teisėmis konkuruoti su mokyklas valstybine mokomąja kalba baigusiais absolventais – tai didina tautinių mažumų socialinę atskirtį Lietuvos darbo rinkoje ir yra svari priežastis emigruoti.
Visuomenininkai pasiūlė sekant Latvijos pavyzdžiu keisti Švietimo įstatymą taip, kad Lietuvos tautinių bendrijų bendrojo lavinimo mokyklose būtų pereita prie mokymo lietuvių kalba nuo 2021-2022 mokslo metų (išskyrus tautinių bendrijų kalbos ir literatūros bei jų kultūros pamokas).
„Dėl kalbos barjero ne visų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų absolventai turi vienodas galimybes gauti aukštąjį mokslą Lietuvoje ir visaverčiai įsitraukti į valstybės gyvenimą, nes mokyklose mokomosiomis tautinių bendrijų kalbomis neįgyja pakankamų lietuvių kalbos žinių. Tai liudija ir nuolatinės apeliacijos dėl privalomojo valstybinės kalbos brandos egzamino sąlygų palengvinimo. Daugelyje pasaulio šalių mokyklos mokomąja tautinių bendrijų kalba yra sekmadieninės, t. y. papildomos, o visose vidurinėse mokyklose ir gimnazijose mokoma valstybine kalba. Sprendžiant Lietuvos tautinių bendrijų problemas atkreiptinas dėmesys į kaimyninę Latviją, kuri mums istoriškai yra artimiausia šalis, Latvijoje neseniai sėkmingai ėmė veikti viena geriausių Europos Sąjungoje pripažinta tautinių bendrijų švietimo sistema. Latviškame švietimo modelyje numatoma, kad tautinių bendrijų vaikai pradėtų mokytis savo gimtąja kalba, o palaipsniui vis daugiau dalykų būtų imta mokyti valstybine kalba, kad baigę vidurines mokyklas tautinių bendrijų vaikai įgytų lygias galimybes su visais Latvijos absolventais“, – rašoma kreipimesi.
„Talkos kalbai ir tautai“ pirmininkas Gintaras Karosas atkreipia dėmesį į tai, kad Latvijos parlamentas šių metų kovą priėmė Švietimo įstatymo ir Įstatymo dėl bendrojo ugdymo pataisas, pagal kurias 2019-2020 mokslo metais tautinių bendrijų mokyklose vidurinio ugdymo pakopoje bus pradėtas tolygus perėjimas prie ugdymo tik latvių kalba. Pradedant 2021-2022 mokslo metais visi 10-12 klasių moksleiviai visus dalykus jau turės mokytis latvių kalba, bet tautinių bendrijų vaikams bus užtikrinta galimybė toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, jų tautinės mažumos kultūros bei istorijos gimtąja kalba.
„Pasiteisinusią latviškąją praktiką siūlome įdiegti ir Lietuvoje. Lietuvos tautinių bendrijų istorija yra glaudžiai susijusi su Lietuva, todėl ugdymas meilės tėvynei Lietuvai dvasia atkurtų istorinę tiesą, kai, pavyzdžiui, save laikantys lenkais nedvejodami Lietuvą, o ne Lenkiją laikė savo tėvyne,“ – pabrėžia „Talkos kalbai ir tautai“ pirmininkas G. Karosas.
Visuomenininkai siūlo tokią Švietimo įstatymo Nr. I-1489 30 straipsnio „Teisė mokytis valstybine kalba“ pakeitimo redakciją: „Sudarant galimybę gerai išmokti valstybinę kalbą, gauti kokybišką išsilavinimą ir lygias galimybes mokytis, gyventi ir dirbti nepriklausomoje demokratinėje Lietuvos Respublikoje, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. visose valstybinėse mokyklose pradėti mokyti valstybine kalba: 1-6 klasėje mažiausiai 50 proc. dalykų, 7-9 kl. – 80 proc., 10-12 kl. – visus dalykus (išskyrus gimtąją kalbą ir literatūrą).„
