Padidinti mokesčiai, smukę tiražai ir reklamos apimtys, darbuotojų atleidimai, suprastėjęs turinys. Tokius krizės padarinius skaičiuoja Baltijos šalių žiniasklaida. DELFI kalbinti specialistai teigia, kad Lietuvos žiniasklaida – viena labiausiai krizės metu nukentėjusių verslo šakų, be to, valdžia ją sulygino su eiliniu batų fabrikėliu.
Padidinti mokesčiai, smukę tiražai ir reklamos apimtys, darbuotojų atleidimai, suprastėjęs turinys. Tokius krizės padarinius skaičiuoja Baltijos šalių žiniasklaida. DELFI kalbinti specialistai teigia, kad Lietuvos žiniasklaida – viena labiausiai krizės metu nukentėjusių verslo šakų, be to, valdžia ją sulygino su eiliniu batų fabrikėliu.
„Vienareikšmiškai žiniasklaida yra viena labiausiai nukentėjusių verslo šakų. Jeigu žiūrėsime į pajamų kritimą, kuris kai kuriais atvejais buvo vos ne per pusę, dar įskaičiuokime mokestinės naštos pakėlimą dėl darbuotojų „įsodrinimo“ ten, kurie jie nebuvo įsodrinti, taip pat PVM lengvatos panaikinimą plius „Lietuvos pašto“ paslaugų brangimą spaudai“, – teigia Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius.
Kaip žinoma, krizės metu spaudai panaikintas 5 proc. lengvatinis PVM. Taip pat numatyta, kad palaipsniui nuo autorinių atlyginimų bus mokami mokesčiai „Sodrai“ – anksčiau mokesčiai „Sodrai“ nuo honoraro nebuvo mokami. Šių metų lapkritį paaiškėjo, kad „Lietuvos paštas” leidinių platinimo įkainius didina vidutiniškai 40 proc.
D.Radzevičius atkreipė dėmesį, kad žiniasklaida buvo ta verslo šaka, kuriai nebuvo skirta tiesioginės valstybės paramos – apsiribota daliniu pristatymo sąnaudų padengimu regioninei spaudai.
LŽS pirmininkas mato tris tokios situacijos priežastis. Pirma, pasak D. Radzevičiaus, Vyriausybės lygmenyje nėra institucijos, kuri rūpintųsi žiniasklaida. Antra, Vyriausybė nerodė simpatijų žiniasklaidai dėl nuo pat pradžių tekusios kritikos. Trečia priežastimi D. Radzevičius įvardija žiniasklaidos verslo išsiskaidymą – pritrūksta vieningo žiniasklaidos balso, sutarimo, bendros pozicijos.
Pasak D. Radzevičiaus, iš visų žiniasklaidos rūšių sunkiausia spausdintinei, tačiau tokios tendencijos tiek JAV, tiek Europoje.
Ž.Pečiulis: žiniasklaida sulyginta su batų fabriku
Apie žiniasklaidos patirtą finansinį šoką LŽS suvažiavime kalbėjo ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto direktorius prof. Žygintas Pečiulis.
„Pirma yra finansinis šokas, kai susidėjo du dalykai – žiauri mokesčių reforma ir finansinė krizė. Be abejo, tokį šoką žiniasklaidai reikėjo atlaikyti ir matome tam tikrus rezultatus – darbuotojų atleidimą, turinio prastėjimą, žiniasklaidos priemonių užsidarymą, užsakomųjų tekstų daugėjimą ir daug kitų dalykų“, – teigė Ž. Pečiulis.
Pasak Ž.Pečiulio, valdžia pasiuntė labai aiškią žinią: „nepaisant gražių sveikinimų, žiniasklaida yra toks pat batų ar koka kolos fabrikėlis, turite suktis tomis pačiomis sąlygomis“. Profesoriaus nuomone, valdžia parodė, kad laivas žodis nėra labai svarbus dalykas.
Antru signalu žiniasklaidai Ž. Pečiulis įvardijo mėginimus suvalstybinti visuomeninį transliuotoją. „Mėginama visuomeninį transliuotoją paverti valdžios ruporu, kada jo vadovybė keičiasi kartu su Seimo rinkimais, atimama reklama, neduodama nieko vietoje reklamos“, – aiškino Ž. Pečiulis, pastebėjęs, kad tokie būdai prieštarauja visuomeninio transliuotojo ir žodžio laisvės principams. Jis taip pat prisiminė premjero pareiškimą, kad naktį reikia miegoti, o ne radijo klausyti.
Žurnalistikos instituto direktoriaus teigimu, valdžios veiksmai buvo aiškiai priešiški žiniasklaidai. Ž. Pečiulio manymu, kitu atveju galbūt ir krizę būtume išgyvenę lengviau – žiniasklaida galbūt būtų supratingiau vertinusi valdžios veiksmus.
PVM spaudai didėjo ir Estijoje
Ne geresnėmis nuotaikomis gyvena kitų Baltijos šalių žurnalistai.
Štai praėjusių metų sausį Estijos žiniasklaidai nuo 5 iki 9 proc. išaugo PVM. Bendrai krizės metu reklamos apimtys spaudoje krito 50-70 proc. ir pasiekė 2005 m. lygį. Laikraščių tiražai susitraukė 10-15 proc., prenumeratos apimtys – 5-10 proc.
„Kad išgyventų, visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės buvo priverstos smarkiai mažinti sąnaudas. 15-20 proc. mažėjo atlyginimai, atleista maždaug tiek pat darbuotojų“, – DELFI sakė žiniasklaidos grupės „Ekspress Grupp“ valdybos pirmininkas Gunnaras Kobinas.
Pasak G. Kobino, vidutiniškai Estijos žiniasklaidos rinka susitraukė 25 proc., tačiau yra verslo rūšių, kur kritimas buvo didesnis.
Smūgį patyrė ir Latvijos žiniasklaida
2009 m., palyginti su 2008 m., Latvijos žiniasklaidos reklamos rinka krito 46 proc. „Tai reikšmingas praradimas žiniasklaidos kompanijoms. Neabejotinai tai – globalios ekonominės krizės pasekmė”, – teigė DELFI.LV direktorius Arnis Ozols.
Pasak A. Ozols, optimizuodamiesi medijos klientai peržiūrėjo rinkodaros sąnaudas ir kanalus. Karpant algas ir kitas išlaidas kentėjo ir rinkodaros biudžetai. A. Ozols teigimu, labiausiai nukentėjo populiariausia medija – pavyzdžiui, televizija.
„Žinoma, yra ir laimėjusių per krizę. Tai medijos, vysčiusios skaitmeninius sprendimus ir žiūrėjusios pigesnių, bet efektyvesnių interneto kampanijų. Tokiu keliu ji bent iš dalies kompensavo pagrindinės žiniasklaidos praradimus“, – kalbėjo A. Ozols.
Pirmąjį šių metų pusmetį Latvijos žiniasklaidos rinka krito 16 proc. Tačiau taip pat fiksuojamos išaugusios žiniasklaidos išlaidos.
