Žmogaus gyvenimas, lyg tie metų laikai..

Praėjusį, rudeninį šeštadienį, Kavarsko bibliotekoje vyko Antano Šleikaus kūrybos pristatymas. Atšventęs savo 75-erių metų jubiliejų, šypsodamasis sutiko atėjusiuosius, kurie dar prieš prasidedant renginiui galėjo apžiūrėti jo tapytų paveikslų parodą. Įsibėgėjęs
ruduo jau šaltu vėju nešioja suplėšytus medžių lapus. Dar visai neseniai,
ryškiom spalvom jie traukė praeivių žvilgsnį, o žmonės lenkėsi prie jų, rinko
ir nešėsi namo. Be gyvybės ir tušti, praradę savo spalvą ir formą dabar jie be
gailesčio metami lauk. Ir būtų gaila, labai gaila, jeigu ir žmogau gyvenimo
lapai rudenį būtų tušti.

Praėjusį,
rudeninį šeštadienį, Kavarsko bibliotekoje vyko Antano Šleikaus kūrybos
pristatymas. Atšventęs savo 75-erių metų jubiliejų, šypsodamasis sutiko
atėjusiuosius, kurie dar prieš prasidedant renginiui galėjo apžiūrėti jo tapytų
paveikslų parodą.

Onutė
Buinevičienė – renginio vedančioji – sugalvojo susieti metų laikų kaitą ir
žmogaus gyvenimo tarpsnius, kuriuos puikiausiai atskleidžia paties autoriaus
eilėraščiai. Šalia pavasariu dvelkiančių paveikslų, iš eilėraščių posmų „Palijo
žibuoklėm“ ir pralėkė prisiminimais vaikystė. Paskui, kaip gyvos, iš eilėraščių
eilučių į paveikslų vasaros peizažus „Susmigo kregždžių strėlės“ ir „Rugiapjūtės
įkaršty suvirpus/ Pakvipo šviežia duona Lietuva“. Gal prisiminimai apie
pavasarį ir nudilgė širdį, bet „Sublykčioja pražydusio/ Medunešio pašvaistės“.
Medunešis. Kaip gražiai šiuo žodžiu buvo nusakyta žmogaus gyvenimo prasmė.

Pats Antanas
Šleikus kalbėdamas apie savo kūrybinį kelią prisiminė, kad niekada taip ir
nepanoro palikti Kavarsko. Baigęs Kavarsko vidurinę mokyklą, po studijų
Vilniuje, vėl sugrįžo ir pradėjo dirbti tos pačios mokyklos direktoriumi.

Antanas
Šleikus išleido savo poezijos rinkinį "Gimtinės vėjas", lyrikos ir
satyros rinkinį "Vidudienio saulė", kuriuos pats ir iliustravo.

Paminėjęs naujus
vingius savo kūrybiniame kelyje, Antanas Šleikus stojo šalia senjorų klubo vyrų
ir padovanojo susirinkusiems širdis suvirpinusias dainas.

Sveikinimai,
linkėjimai ir gėlės jubiliatą įpareigojo tęsti kūrybinį darbą ir netgi dar
pasimokyti.

O aš, vėjuotą
rudeninį vakarą, vėl verčiu jo knygelės lapus ir leidžiu įmantrybių
nenužudytiems žodžiams kristi į širdį.