Kovo 9 dieną, antradienį, Užsienio reikalų ministerija surengė nuotolinį susitikimą su savivaldybių merais ir regionine žiniasklaida. Susitikime kalbėta apie Baltarusijoje esančios Astravo atominės elektrinės keliamas grėsmes bei gyventojų pasirengimą galimai jos branduolinei avarijai.
Į susitikimą buvo pakviesti tų Lietuvos savivaldybių, kurios patenka į 100 km atstumu nuo Astravo atominės elektrinės esančią zoną, atstovai. Vykstant keliais, nuo Anykščių Astravas yra nutolęs 170 kilometrų, tačiau tiesiu atstumu minėtas miestas yra už 114 kilometrų.
Susitikime dalyvavo vidaus reikalų viceministrai Egidijus Meilūnas ir Vitalijus Dmitrijevas, buvęs energetikos viceministras Romas Švedas, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius ir kitų atsakingų institucijų atstovai.
„Elektrinės veikla kelia tiesioginę grėsmę mūsų visų saugumui ir aplinkai dėl jos artumo Lietuvai, neišspręstų branduolinės saugos problemų ir statybų saugos pažeidimų. Projektas įgyvendinamas neskaidriai, nuslepiant įvykusius incidentus, kylančias saugos problemas. Manome, kad ir branduolinės grėsmės atvejais savivaldos vaidmuo yra labai svarbus. Esame įsitikinę, kad asmeninė savivaldybių vadovų lyderystė, jų dėmesys šiems klausimams turėtų duoti impulsą intensyvesnei bendrai su atsakingomis Lietuvos institucijomis komunikacijai ir gyventojų dėmesio pritraukimui“, – susitikime pabrėžė viceministras E. Meilūnas.
Pasak viceministro, išskirtinis dėmesys skiriamas savivaldybėms, kurios patenka į 100 km atstumo nuo Astravo AE zoną. Išankstiniais 2020 metų statistikos departamento duomenimis, šioje zonoje gyvena beveik 1 mln. gyventojų. Pasak jo, labai svarbu, kad gyventojai žinotų, kur rasti visą svarbiausią informaciją, todėl savivaldybių ir regioninės spaudos stiprinimas, įgalinant regionus turėti autonomišką galimybę ir resursus informuoti gyventojus, yra labai svarbus.
Susitikimo metu paskelbti tyrimo duomenys atskleidė, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje sužino apie gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS) ir gauna per ją pranešimus į išmaniuosius telefonus. Palyginti su 2016 metais, 2020 metais šis rodiklis išaugo nuo 50 iki 82 proc., t. y. 32 procentiniais punktais.
2020 metais perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus yra gavę 67 proc. apklaustųjų – palyginti su 2016 metais, šis rodiklis išaugo net 47 procentiniais punktais.
Tačiau, tyrimo duomenimis, tik mažiau nei pusė gyventojų (38 proc. apklaustųjų) nurodo, kad jie žinotų, kaip reikėtų elgtis įvykus branduolinei (radiologinei) avarijai Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje.
Beveik pusė gyventojų (44 proc. apklaustųjų) nurodo, kad jie būtų pasirengę išgyventi 72 valandas, turėtų būtiniausių maisto ir vandens atsargų. Kita pusė apklaustųjų teigia, kad nebūtų pasirengę artimiausias tris paras išgyventi namuose.
Susitikime pristatyta atnaujinta svetainė www.LT72.lt, kurioje gyventojai gali rasti visą būtiną informaciją ekstremaliųjų situacijų atveju.
Susitikime pabrėžta ir gyventojų atsparumo dezinformacijai stiprinimo svarba. Pasak buvusio energetikos viceministro R.Švedo, 2020 metų pabaigoje – 2021 metų pradžioje dezinformacijos apimtys augo.
„Nuo 2020 metų lapkričio pradžios, kuomet oficialiai buvo paleistas pirmasis Astravo AE reaktorius, pastebimas išaugęs klaidinamos informacijos srautas, nukreiptas prieš Lietuvos poziciją Astravo AE klausimu“, – sakė jis.
„Labai svarbu veikti kartu, savivaldai kartu su institucijomis keisti gyventojų požiūrį, kad kiekvienas būtų pasirengęs galimoms grėsmėms ir suprastų, jog pats yra atsakingas už savo ir savo aplinkos pasirengimą“, – kalbėjo susitikimo organizatoriai.
Prie nuotolinio susitikimo buvo prisijungę maždaug 30 dalyvių, tačiau diskusijos vyko tik tarp pačių jos organizatorių. Žurnalistai klausimų šia tema jiems neturėjo.
