Kova su terorizmu ir mokesčių slėpimu, užimtumas, migracija bei sienų apsauga turėtų būti svarbiausi Europos Sąjungos prioritetai. Taip mano dauguma respondentų, dalyvavusių Europos Parlamento užsakymu atliktoje „Eurobarometro” apklausoje. Jų buvo klausiama, kokį vaidmenį – didesnį ar mažesnį – ES turėtų atlikti įvairiose politikos srityse.
Balandžio 9-18 d. atliktoje apklausoje dalyvavo 27969 žmonės iš visų 28 ES šalių. Jos duomenimis, trys ketvirtadaliai europiečių (74 proc.) įsitikinę, kad tai, kas juos vienija, yra svarbiau nei tai, kas juos skiria. Lietuvoje taip manančiųjų – 85 proc. Dauguma apklaustųjų įsitikinę, kad ES turėtų atlikti didesnį vaidmenį beveik visose srityse, apie kurias buvo klausiama (tokių sričių buvo 15).
Absoliuti dauguma respondentų mano, kad kova su terorizmu bei nedarbo problemų sprendimas yra tos sritys, kuriose ES turi atlikti didesnį vaidmenį. Tokios nuomonės laikosi atitinkamai 82 ir 77 proc. europiečių (Lietuvoje – atitinkamai 76 ir 78 proc.). Kitos svarbiausios sritys, kuriose lietuviai norėtų stipresnio ES vaidmens, yra kova su mokesčių sukčiavimu (74 proc.), išorės sienų apsauga (72 proc.) ir migracijos klausimai (67 proc.). Pageidaujančių daugiau galių sveikatos ir socialinės apsaugos, ekonominės politikos ir žemės ūkio srityse Lietuvoje yra daugiau negu vidutiniškai ES, o aplinkosaugos bei lyčių lygybės srityse – mažiau. Palyginti su ES vidurkiu (55 proc.), Lietuvoje gerokai mažiau manančių, jog ES turėtų būti aktyvesnė moterų ir vyrų lygybės klausimais (tokių yra tik 39 proc.).
Tik 13 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog Lietuvoje yra didelė terorizmo rizika. Bendrai Europos Sąjungos šalyse taip mano 40 proc. gyventojų. 43 proc. lietuvių mano, kad Lietuvoje yra tam tikra terorizmo rizika, ir dar tiek pat – kad ji maža. 40 proc. lietuvių mano, jog veiksmingiausia kovoti su terorizmu pasaulio mastu, o 30 proc. – ES mastu (vidutiniškai ES šalyse taip mano atitinkamai 38 ir 23 proc. gyventojų).
Paklausti apie kovos su terorizmu formas, net 58 proc. lietuvių akcentavo poreikį stiprinti išorės sienų apsaugą (ES vidurkis – 39 proc.). Lietuviams gerokai svarbesnė atrodo ir kova su ginklų kontrabanda (46 proc., palyginti su 35 proc. ES vidurkiu). Kita vertus, kova su terorizmo šaknimis bei radikalėjimu lietuviams atrodo mažiau svarbi negu vidutiniam europiečiui (atitinkamai 27 ir 41 proc.). Taip pat mažiau svarbus lietuviams atrodo geresnis ES šalių policijos ir žvalgybų tarnybų bei EUROPOL bendradarbiavimas (atitinkamai 27 ir 36 proc.).
Gyventojų buvo klausta ir apie ES tarpusavio gynybos sąlygą, pagal kurią Sąjungos šalys yra įsipareigojusios ginti viena kitą užpuolimo atveju. Apklausos rezultatai rodo, kad tik 31 proc. Europos gyventojų yra apie ją girdėję, tačiau aiški dauguma (85 proc.) pritarė šiai nuostatai, kai tik ji buvo jiems apibrėžta.
Daugeliu piliečiams rūpimų klausimų Europos Parlamente šiuo metu svarstomi teisės aktų ir rezoliucijų projektai. Artimiausiu metu europarlamentarai balsuos dėl terorizmo prevencijos priemonių stiprinimo ir griežtesnės šaunamųjų ginklų kontrolės, taip pat pateiks rekomendacijas dėl kovos su mokesčių vengimu. Be to, kitą savaitę Strasbūre rengiamoje plenarinėje sesijoje bus sprendžiama dėl siūlymo sustiprinti ES išorės sienų apsaugą įsteigiant Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybą.
