Žmonių su regos sutrikimais integracija į darbo rinką pamažu auga

Žmonės, turintys regėjimo sutrikimų, gana aktyviai dalyvauja darbo rinkoje. Daugiausiai jų dirba socialinėse įmonėse, kuriose darbo aplinka ir sąlygos būna specialiai pritaikytos neįgaliesiems, panaudojant valstybės ir Europos Sąjungos paramą.

Žmonės, turintys regėjimo sutrikimų, gana aktyviai dalyvauja darbo rinkoje. Daugiausiai jų dirba socialinėse įmonėse, kuriose darbo aplinka ir sąlygos būna specialiai pritaikytos neįgaliesiems, panaudojant valstybės ir Europos Sąjungos paramą. 

Socialinėse įmonėse regėjimo sutrikimų turintys žmonės daugiausiai dirba elektros paskirstymo įrangos surinkimo darbus, labai dažnai – masažuotojais. Jie taip pat dirba įmonėse, kurios verčiasi buitinių šepečių, kanceliarinių segtuvų, dirbinių iš lengvo pluošto, įvairios medžiagos taros gamyba, tvarko kompiuterinę įrangą.

Šiuo metu Lietuvoje yra 11 socialinių įmonių, kuriose dirba apie 300 regėjimo sutrikimų turinčių žmonių. 2009 metais socialinėse įmonėse dirbo 10 proc. daugiau regėjimo negalią turinčių žmonių, nei 2008 metais, o 2010 metais jų skaičius padidėjo dar 5 procentais.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos duomenimis, nemažai regėjimo sutrikimų turinčių žmonių turi nuosavą verslą arba ūkininkauja. Metų pradžios duomenimis, tokia veikla užsiėmė daugiau kaip 700 žmonių. Tuo tarpu dalis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai priklausančių aklųjų dirba šiai sąjungai priklausančiose įmonėse (184 žmonės) ir įstaigose (107 žmonės).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2010 m. pradžioje šalyje gyveno apie 8 tūkst. žmonių, turinčių regėjimo sutrikimų. Didžioji dalis – 24 proc. – regėjimo negalią turinčių žmonių yra iš dalies darbingi, 22 proc. – nedarbingi, 49 proc. nustatyti specialieji poreikiai ir tik 5 proc. yra visiškai darbingi.

Neįgaliųjų socialinėms įmonėms, kurios įdarbina regėjimo sutrikimų turinčius žmones, yra teikiama valstybės ir Europos Socialinio fondo parama. Pavyzdžiui, dalinai kompensuojamas darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos, teikiamos subsidijos darbo vietoms steigti, pritaikyti, darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti, taip pat darbuotojams mokyti.

Subsidija negalią turinčio darbuotojo darbo aplinkai ir patalpoms pritaikyti naudojama, norint įrengti specialius garsinius signalus, orientyrus, porankius, skirtingą dangą vaikščiojimui, kontrastingomis spalvomis nudažyti sienų ir grindų dangą bei duris, naudoti užrašus padidinti šriftu, Brailio raštu, įrengti specialų apšvietimą. Taip pat neįgaliųjų socialinėms įmonėms teikiamos subsidijos papildomoms administracinėms ir transporto išlaidoms kompensuoti.

Lietuvoje aktyviai naudojamasi Europos Sąjungos struktūrine parama, sprendžiant regėjimo negalią turinčių žmonių integracijos ir pagalbos jų artimiesiems problemas. Šiuo metu Europos Socialinio fondo lėšomis yra finansuojami 5 projektai, susiję su paslaugų teikimu regėjimo negalią turintiems žmonėms.

Vieną iš jų įgyvendina VšĮ Jaunimo karjeros centras. Šiuo projektu, kuris įgyvendinamas Kauno specialiojo ugdymo ir globos įstaigose, siekiama sukurti judesio ir padėties veiklos modelius protinę ir regėjimo negalią turintiems jaunuoliams. Šio projekto vertė – beveik 400 tūkst. litų.  

Dar vieną projektą įgyvendina VšĮ „Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centras”. Pagal šį projektą finansinė parama skiriama, kai specialistai prižiūri akluosius ir regėjimo negalią turinčius žmones namuose, kol jų šeimos nariai dirba. Projekto „Pagalba akluosius ir silpnaregius prižiūrintiems darbingiems asmenims” vertė – daugiau kaip 1,5 mln. litų.