Žuvų parduotuvė tapo paveikslų galerija

Nuo pirmadienio muziejininko Raimondo Guobio paveikslai „Žemė žuvų ženkle“ eksponuojami neįprastoje erdvėje – Anykščiuose esančioje parduotuvėje „Bajorų žuvis“.

„Iš tiesų žuvys dažniausiai plaukia prieš srovę – pasroviui tik sprukdamos nuo priešų ar gaudydamos savo auką. Praeitų metų rudenį pradėjęs ir iki vasario sukūręs piešinių ciklą „Žemė žuvų ženkle“ paveikslus eksponavau Svėdasų bibliotekos meno galerijoje, o po to nusprendžiau jį nuo pat Šventosios versmių netoli Salako pasroviui “nuplukdyti” iki pat žiočių – į Jonavą.“ – apie sumanymą parodą eksponuoti miesteliuose prie Šventosios pasakoja R. Guobis.
Apie sumanymą sukurti paveikslų ciklą žuvų tema, kur daug krašto istorijos motyvų, muziejininkas, daugelio knygų apie krašto miestelius autorius, Anykščių rajono T. Mikeliūnaitės premijos laureatas R. Guobis pasakoja: „Žuvys, kurios nuo seno yra krikščionių simbolis, tiesiog įplaukė į bažnyčią, ir čia labai tiko, juk piešiniuose labai daug krikščionybės simbolių bei užšifruotos minties. Piešiniuose yra daugiau negu šimtas žuvų žuvelių – iš tiesų visos Šventojoje gyvenančių žuvų rūšys, po vieną ir pulkais plaukiančios. Marguolis lydys, tūnantis Mačeikos sietuvoje ties Butėnais, žemiau Kunigiškių tilto srovėje nardantys šapalai, upėtakis, kuojos, nakties karalienė vėgėlė, žirniauti išsiruošęs ungurys bei į pusbernio Kajetono tinklaitį prie Andrioniškio vieną XIX amžiaus pabaigos pavasarį, Sekminių rytą, įkliuvęs milžiniškas šamas… Daugelyje paveikslėlių vietovę pažinti padeda bažnyčios – virš Luodžio ežero iškylanti akmens stebuklu Salako šventovė, Dusetų bokštai, Antalieptės bei Užpalių bažnyčios aukštupyje, po to Inkūnai, Andrioniškis, Anykščiai, Kavarskas, Vidiškiai, Vepriai – visur bokštus keliančios bažnyčios. Istorinį kodą pripildo praeito amžiaus nutikimai ir žmonės. Šeši Butėnų kaimo berniūkščiai prie Didžiojo akmens gaudo kilbukus – jaudinanti scena, nes ten mes visi vieno augimo, visi neišskiriami draugai, daugybė ant sliekų besikabinančių žuvelių. Žaliosios mokykla, senojo malūno akmeninių sienų griuvėsiai 1977 m. pavasarį, „gazelka“ per tiltą nuo Vyžuonų važiuojantis mano tėvelis, Jononių dvaro mistika – iš kaimo grįžtanti mano močiutė Konstancija ir nuo kapinių bėgantys, gal pono Jaugelio vaiduoklių išsigandę bernai. Anykščių vaizdiniuose ne tik geležinkelio tiltas, bet ir juo dundantis garvežys bei aukštabokštė bažnyčia, žvejas Albinas Tamulis ir vandens matavimo stotyje besidarbuojantis Petras Buterlevičius. Partizaninis pasaulis – tris Aro būrio partizanus ties Margavone per Šventąją valtimi iš Jononių į Butėnų krantą perkeliantis Jonas Puodžiūnas.“
Vienu metu paveikslai buvo eksponuoti net dviejuose Šventosios aukštupio miesteliuose – Dusetose ir Užpaliuose. Gilų rudenį abi parodos pasroviui atplaukė į Anykščių kraštą – Andrioniškį, Kavarską ir Anykščius. Nuo pirmadienio eksponuojama neįprastoje erdvėje – džiugina parduotuvės „Bajorų žuvis“ Jono Biliūno gatvėje lankytojus. Tarsi bylodama, pasak R. Guobio, kad „gyva žuvis gražesnė ir gal net naudingesnė“…