Šaltos naktys, vėjuoti ir sausi orai pristabdė ankstyvą augalų vegetaciją.

Šį pavasarį jau du kartus turėjau malonumą stebėti kurapkas! Šias nuotraukas pavyko padaryti pro mašinos langą, Jusiškio kaime.  Kurapkų taip pat pastebėta ir Budrių kaime.

Saulėta Didžioji Šv. Velykų laukimo savaitė Lietuvos peizažą nepastebimai pakeitė iš pilkos į žalią.

Balandžio pradžios orai, kaip paprastai ir būna, permainingi.

Kovo pabaigos orai priminė amerikietiškus kalnelius: virusus žudanti šeštadienio saulė ir +16, o kitą dieną pustomas sniegas ir minus 7 naktį... Skaityti daugiau...

Šių metų žiema bene pirmoji istorijoje, kai oro temperatūros vidurkis buvo gerokai su pliusu ir jos tiesiog nebuvo. Į tokias aukštas temperatūras reaguoja augalai.

Šiais metais dėl akivaizdaus klimato kitimo, fiksuotų aukščiausių temperatūrų rekordų žiemos mėnesiais, jau vasario mėnesio pradžioje buvo fiksuoti pražydę paprastieji žalčialunkiai Labanoro girioje, taip pat žiemos metu sužydę lazdynai (kai vidutinė paros temperatūra apie 5˚C) ar svogūniniai efemeroidai tokie, kaip baltosios snieguolės ar víštapienės, kovo pradžioje triskiautė žibuoklė. Visi šie augalai–ankstukai skuba pražysti, kol dar nesulapoję miško medžiai, kol dar geras apšvietimas per ažūrines medžių šakas. Stebima natūralioje gamtoje, kada ir kokioje temperatūroje prasideda atskira augalų plėtotės fazė, tokia kaip vegetacijos pradžia, žydėjimas.

Lietuvos globėjas šv.Kazimieras jau pribarstė Anykščių apylinkių miškelius žibučių žiedeliais.

vasario 29-osios rytą ėjau pasivaikščioti ir nė nenumaniau, kad žygiuoju į tokį žavingą pasimatymą. 

Kavarsko seniūnijos teritorijoje jau klampinėja sugrįžusios gervės.