Viešose erdvėse bujoja česnakai, o gyventojai gėlynus slepia už tvorų

Per patį gėlių žydėjimą parūpo pasižvalgyti po Anykščių miesto viešąsias erdves, paeiti individualių namų gatvelėmis. Pasitaikė pamatyti, kaip baigiančias nužydėti našlaites miesto gėlynais besirūpinanti bendrovė „Josvainių gėlės“ keičia jau pražydusiomis vasarinėmis gėlėmis.
Skurdokai atrodė vienas kitas gėlynėlis daugiaaukščių namų mikrorajonuose, o individualių namų gėlynus pamatyti trukdė tvoros ir gyvatvorės.

Visą pavasarį anykštėnus, miesto svečius, o ir pravažiuojančius džiugino dar balandžio mėnesį miesto centro erdves, Šventosios ir Anykštos tiltus puošiančios našlaitės. Deja, pastaruoju metu jos beveik nužydėjo ir pradėjo vysti. Tik dideli kamuoliniai dekoratyvinių česnakų žiedai išdidžiai suposi prie paminklo Laisvei, Anykščių koplyčios, „Iki“ parduotuvės, Anykščių savivaldybės…

Kaip tik Joninių išvakarėse prie Anykščių savivaldybės administracijos pastato pamačiau gėles sodinančias bendrovės „Josvainių gėlės“ moteris, kurios jau tą pačią dieną gėlynus pavertė, galima sakyti, žydinčia pieva, kurioje puikavosi saulėgrąžos ir tie patys česnakai. Po Joninių per savaitę vasarinėmis gėlėmis pražydo miesto centras, abu tiltai, Vyskupo Antano Baranausko skveras, rašytojo Antano Vienuolio-Žukausko paminklo aplinka ir kiti gėlynai. Kėdainių rajone įsikūrusios, trijų dešimtmečių gėlininkystėje patirtį turinčios bendrovės „Josvainių gėlės“ darbininkai gėles atsiveža tam pritaikytais nedideliais automobiliais, sukrautas stelažuose ant ratukų. Jas pasodinti įgudusios moterys neužtrunka – viskas vyksta kaip gerai surežisuotam filme. Pakalbinta apželdintoja Agnė Morkūnienė džiaugėsi, kad darbas vyksta sparčiai ir per savaitę Anykščių gėlynai pasikeis neatpažįstamai.

„Našlaičių nepamatysite, jas pakeis begonijos, sprigės, lobuliarijos, sulfinijos, saulėgrąžos ir kitos žydinčios gėlės, – sakė anykštėnų smalsumu ir nuoširdumu besidžiaugianti A. Morkūnienė, nes žmonės stabteli, pasiteirauja, kokios gėlės sodinamos. – Nepakeisti liks tik daugiamečiai česnakai ir smilgos“.
„Josvainių gėlių“ bendrovės landšafto dizainerė Lina Marmaitė net negalėjo tikslai pasakyti, kiek metų Anykščių gėlynais rūpinasi ši bendrovė.
„Gal šešis ar septynis metus, – svarstė pašnekovė. – Gėlynus kuriame ir prižiūrime ne tik Kėdainiuose, Anykščiuose, bet ir Vilniuje. Beje, mūsų gėlės žydi ir prie Prezidentūros, Kaune, Panevėžyje, Druskininkuose ir kituose miestuose. Tačiau Anykščius norėčiau išskirti, nes į šį miestą sodinti gėlių moterys veržiasi, sako, kad norim į Anykščius, nes čia ramu, jos palankiai sutinkamos, pasak jų, miestas turi savo aurą“.

Paklausta, su kuo derina gėlynų vietas, jų formą, kokias gėles sodinti, L. Marmaitė sakė, kad puikiai sutarianti su Anykščių savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūniene. Ji nori žydinčių gėlių pievos“, – šypsojosi L. Marmaitė, pastebėdama, kad visas gėles „Josvainių gėlės“ užsiaugina savo beveik dviejų hektarų dydžio šiltnamiuose.

Pasodintas gėles reikia prižiūrėti, laistyti. Šiam darbui „Josvainių gėlės“ įdarbina 2–3 anykštėnus ir patys dažnai atvažiuoja.
Ramybės ir Pušyno mikrorajonuose plyti pievos ir tik kai kurių daugiabučių palangėse žydi vienas kitas bijūnas ar gėlių plotelis. Gyventojai labiau linkę prie daugiaaukščių pasisodinti dekoratyvinį spygliuotį ar kokį krūmelį…

Nesu specialistas, ne tiek daug gėlių ir pažįstu, tad kas man gražu, kažkam gali atrodyti visai ne, tačiau gėlių įvairovės ir gyventojų išradingumą tikėjausi pamatyti individualių namų kvartaluose. Deja, teko nusivilti. Ne dėl to, kad tų gėlynų nebūtų, anykštėnai neaugintų retų, iššskirtinių gėlių ar stigtų fantazijos. Antai Pušyno individualių namų kvartaliuke, išskirtinio grožio Pušyno gatvėje, tikrų gėlynų pamačiau vos kelis – didžioji jų dalis buvo už tvorų arba nepermatomų gyvatvorių. Anksčiau gėlynais ir žydinčiomis jukomis garsėjusioje Žvejų gatvėje atvirų, akiai mielų gėlynų, mačiau vos vieną kitą.

Bene didžiausiame individualių namų kvartale šiauriniame miesto pakraštyje atvirų, išradingai gėlių kompozicijų suderintų su želdiniais, buvo šiek tiek daugiau. Didžiuma tenkinosi žaliom vejom, tačiau, vėlgi, vyravo tvoros ir gyvatvorės. Viename atvirame Kvarco gatvės gyventojos gėlyne suskaičiavau bene dešimties spalvų atvirą rožyną, tačiau žolę pjovusi moteris prieštaravo, kad ją ar jos rožes fotografuočiau…
Važinėjant po miesto gatves teko matyti prieš namą nuo gatvės pasodintas bulves, nešienautas pievas, sukrautas malkas ir… šiltnamius.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas