Dar kartą kviečiame pažvelgti į 1964-ųjų metų „Kolektyvinio darbo“ aktualijas. Šį kartą rašome apie naujoves, tuo metu įvykusias pasaulyje, Lietuvoje, Anykščiuose.

Šlovė sintetikai

1964 metų 24 numeryje pateikiamas R. Beniušio, Liaudies ūkio tarybos vyr. ekonomisto, tekstas „Drabužiai iš... medienos, naftos ir dujų“. Jame aprašomas vienas naudingiausių chemijos pasiekimų: išrastas sintetinis pluoštas.
„Ar galima aprengti žmogų, pavyzdžiui, dujomis? Žinoma, ne – atsakys skaitytojas. O vis dėlto šiuolaikiniai mokslo ir technikos pasiekimai įgalino mūsų gamybininkus panaudojant dujas pagaminti gražias, pigias ir patvarias medžiagas.
Cheminiu būdu apdorojant dujas, naftą ir kitas medžiagas, gaunami efektyvūs sintetiniai pluoštai – kapronas, lavsanas, neilonas, nitronas, prelanas. Pradėjus naudoti šiuos pluoštus vilnoniuose, lininiuose bei šilkiniuose audiniuose bei trikotažo pramonėje, žymiai pagerėjo gaminių išvaizda ir kokybė, atpigo jų gamyba.

Sintetika keičia natūralumą

Toliau tame pačiame tekste aprašoma šios naujovės nauda: sintetiniai drabužiai – ir gražu, ir pigu, ir naudinga.
„Popieriaus ir celiuliozės kombinatai ėmė gaminti tirpią viskozinę celiuliozę, skirtą dirbtinių pluoštų gamybai. Dabar viskoziniai pluoštai su dideliu pasisekimu naudojami šilkiniams ir šlapeliniams audiniams austi, padangų pamušalui gaminti.
Ekonominis šių medžiagų panaudojimo efektas daugiau negu akivaizdus. Štai, pavyzdžiui, iš 5 kubinių metrų medžiagos galima gauti 800 kilogramų viskozinio pluošto. Išlaidos šio pluošto gamybai dvigubai mažesnės už išlaidas tokiam pat kiekiui vilnos pagaminti. O štai nitrono – pilnaverčio vilnos pakaitalo – savikaina beveik keturis kartus mažesnė už natūralios vilnos savikainą. <...>
Mūsų respublikos lengvosios pramonės įmonės per praėjusius metus daug nuveikė pritaikydamos cheminius pluoštus vilnoniuose, šilkiniuose, štapeliniuose audiniuose bei trikotažo dirbiniuose. <...>
Jau pernai aštuoni su viršum tūkstančiai tonų cheminių pluoštų pakeitė brangias natūralias medžiagas. Tai – daugiau kaip ketvirtadalis respublikos tekstilėje sunaudojamo žaliavos kiekio. Vadinasi, Tarybų Lietuvos lengvoji pramonė turi realias galimybes jau artimiausiais metais sunaudoti cheminių pluoštų tiek, kiek buvo užplanuota 1970 metais.
Plačiai panaudojant cheminius pluoštus, žymiai padidės tekstilės dirbinių gamyba. Paskutiniaisiais septynmečio metais respublikoje jų bus gaminama beveik 1,5 karto daugiau, negu pernai. <...>
Chemijos išvystymas taip pat leis padidinti neaustinių medžiagų gamybą. Pernai tekstilės pramonės mokslinio tyrimo institutas kartu su „Litekso“ ir „Spartuolio“ įmonėmis paruošė pirmuosius neaustinių medžiagų pavyzdžius. Vilniaus modelių namai iš jų pasiuvo dailius vaikiškus drabužius. Šios medžiagos su dideliu pasisekimu gali būti plačiai naudojamos baldų ir avalynės pramonėje. <...>
Chemija padės pigiai ir skoningai aprengti tarybinius žmones, pagerinti jų buitį. Štai kame glūdi nepaprastai svarbi TSKP CK gruodžio Plenumo nutarimų reikšmė“.

Čekoslovakų išrasta
plastmasė

Tų pačių metų 52-ajame numeryje džiaugiamasi, kad atsirado dar viena plastmasės rūšis. „Nauja plastmasė“: „Plastmasių šeima pagausėjo dar viena naujove – šarminiu poliamidu. Jo gaminimo būdą išrado Čekoslovakijos mokslininkai. Šarminis poliamidas turi tobulesnę ir patvaresnę kristalinę struktūrą, žymiai mažiau deformuojasi nuo aukštų temperatūrų, kietesnis ir elastingesnis, atsparus acetono, benzino, amoniako, alkoholio, augalinių ir druskinių skiedinių veikimui. Jis bus naudojamas mašinų gamyboje“.

Troškūnų kino mechanikai

57 numeryje – kiek kitoks tekstukas. Ne apie išradimą, bet apie naujovę: „Troškūnų vidurinės mokyklos mokytojai prieš keletą dienų išlaikė kino mechanikų egzaminus. Dvidešimčiai mokytojų buvo duotos kino demonstratoriaus teisės. Prie mokytojų prisijungė daugelis moksleivių. Dabar vidurinėje mokykloje 13 mokinių turi kino demonstratoriaus teises“.

Moneta iš Švedijos

67-asis laikraščio numeris aprašo netikėtą radinį: senovinę monetą. „Klaipėdos kraštotyros muziejaus lankytojų dėmesį patraukia neįprastos formos moneta. Ši žalvario moneta sveria 1 kg 350 g. Jos dydis – 228 kvadratiniai centimetrai. Ant monetos kraštų yra keturi Švedijos karaliaus antspaudai, datuoti 1685 metais.
Šį įdomų eksponatą muziejus įsigijo prieš penkis metus iš Nidos gyventojo L. Jančio. Monetą L. Jančys surado Nidoje 1956 metais, kai kasė duobę daržovėms. Radinys buvo aptiktas 1,5 metro gilumoje. Manoma, kad tokios monetos-plokštės galiojo prekiaujant Švedijai su užsienio šalimis. Vienok jų buvo išleista taip mažai, kad dabar tokio eksponato neturi net ir švedų muziejai“.

Detales motociklui galima
užsisakyti

O štai 98-ajame „Kolektyvinio darbo“ numeryje skelbiama naujovė motociklininkams. St. Žemaitis, Anykščių vartotojų kooperatyvo pirmininko pavaduotojas, tekste „Motociklininkų patogumui“ rašo:
„Motociklininkai dar vis nusiskundžia, kad mūsų parduotuvėse trūksta atsarginių dalių motociklams. Stengiantis padėti šios plačiausiai paplitusios transporto priemonės vairuotojams, nuo šiol Minsko glavkoopkultorgo bazė priiminės individualius užsakymus tėvyninės markės motociklų atsarginėms dalims.
Motociklo savininkas, norėdamas gauti jam reikalingą motociklo detalę, gauna užsakymo blanką Anykščių miesto kooperatyvo kultūrinių prekių parduotuvėje.
Toks prekiavimo atsarginėmis dalimis būdas patogus ir vartotojui, ir prekybininkams: vartotojui užtikrinamas reikalingos motociklo detalės gavimas, o mūsų parduotuvės išvengia mažą paklausą turinčių motociklų dalių antplūdžio“.
-ANYKŠTA