Kas Jūsų nuomone turėtų būti išrinktas 2017 metų Anykščių sporto žmogumi?

Dienos anekdotas

Gyvenimas veiksmažodžiais: Nusprendė pasiųsti nupirkti išgerti. Pasiuntė. Nuėjo nupirkti, atnešė, paslydo, nukrito, numetė, sudaužė. Primušė.

Komentaras

Anykstenas: „Na kaip aš suprantu ir skiriasi ir nesiskiria. Dirbti žemę mūsų laikais nėra labai patrauklus užsiėmimas, todėl valstybė (OK EU, bet susimeta tos pačios valstybės) subsidijuoja žemės ūkio veikla. Vienos valstybės ūkininkai gauna didesnės subsidijas kitų mažesnės, bet čia yra daugiau valstybės požiūrio ir galimybes konkuruoti klausimas. Pvz pieno kaina Lenkijoje ta puikiai atspindi. Panaikinsim subsidijas, Vokietija turės išstoti iš EU ir įsivesti muitus, kitaip jos ūkininkai bankrutuos. Manau kad šioje vietoje skirtumai tarp ūkininko ir jau minėto žvakių fabriko kaip ir baigiasi. Kodėl verslininkas norėdamas naudoti pinigus savo reikmėms turi išsimokėti arba atlyginimą arba dividendus ir visus su tuo susijusius mokesčius, o ūkininkas... juos tiesiog naudoja? Juk turėtų būti apyvartiniai pinigai ir asmeniniai pinigai, nes gauti asmeninius - kainuoja. Subsidijos manau turi likti, bet visi kiti mokesčiai turi būti lygiai tokie patys kaip ir kitoms verslo šakoms. Kažkas rašė kad pabandyt paskui karve palakstyt rytas vakaras... o gal Jūs pabandykit ant savo galvos pasiimti 100k Eur paskola, pinigus investuoti į savo verslo idėja ir tada pakalbėsime kas sudėtingiau ir kas daugiau Jūsų laiko reikalauja. Visas darbas yra sudėtingas ir visas jis yra vertingas, o tiem kurie sako čia tau ne Windows instaliuot, tai galėčiau lažintis - nemokat Jus jų instaliuot."

Komentuoti
2017-12-17

Dešimt tūkstančių kilometrų su našlelėmis (XIV dalis) (1)

 

Trečioji našlelė

Brangus „firminio“ Chabarovskas -Vladivostokas traukinio bilietas kėlė skausmą dėl 60 eurų, bet suteikė galimybę pagaliau išsiaiškinti, kas gi tas „firminis“ traukinys, per naktį nuvešiantis į Ramiojo vandenyno pakrantę. Į jį įlipus palydovė išbarė, kad įvėžlinau nenusivalęs kojų. „Geras ženklas!“ - pagalvojau. Kitu geru ženklu buvo trečioji „našlelė“.  Kupė pasidėję kuprines išėjome į lauką, kas paskutinį kartą pakvėpuotume Chabarovsko oru, parūkyti. Grįžtame į kupė, ten sėdi močiutė be kelnių. Atsiprašome. Ji sako, nieko tokio, užeikit, jau baigiu persirengti. Po šios kelionės kilo pagrįstas įtarimas, jog į kupė, kuriuo važiuoja trys solidaus amžiaus vyrai, įsodinamos tik dar solidesnio amžiaus moterys.

Skaityti daugiau...
2017-12-10

Dešimt tūkstančių kilometrų su našlelėmis (XIII dalis )

Chabarovo statula sukiojasi

Chabarovske iš traukinio išlipome neturėdami bilieto iki Vladivostoko. Iki skrydžio Vladivostokas - Maskva buvo likusios keturios dienos. Atstumas nuo Chabarovsko iki Vladivostoko (tiesia linija) - vos 640 kilometrų. Taigi streso, jog nespėsime į lėktuvą, nebuvo. Neišvažiuosime traukiniu, rasime autobusą ar vietinių reisų lėktuvą. Tačiau, pasirodo, viskas ne taip paprasta,  bilietų į „normalius“ traukinius artimiausioms dienoms nėra, yra tik „firminio“ traukinio bilietai, kainuojantys per 60 eurų. Pradėjus aiškintis, kaip keliauti autobusu - informacija nedžiugina, taksistai aiškina, kad tarp didelių miestų per dieną važiuoja tik vienas autobusas, paprastai jame taip pat vietų nėra. Nenorėdami rizikuoti dar didesnėmis išlaidomis, perkame bilietus į kitos dienos „firminį“ traukinį. 

Skaityti daugiau...
2017-12-03

Dešimt tūkstančių kilometrų su našlelėmis (XII dalis ) (4)

Balius su būriu rusų

Kelionė iš Neriungrio į Chabarovską truko beveik pusantros paros - dvi naktis ir vieną dieną. Bilietus gavome tik skirtinguose „plackarto“ vagonuose, o vietas - pačiuose blogiausiuose šoniniuose viršutiniuose gultuose. Viršuje beprotiškai tvanku, o ir įsirangyti į šoninį viršutinį „plackarto“ gultą nėra paprasta. Sveriu vos 70 kilogramų, bet, regis, ir kompaktišką kūną įkišti į siaurą plyšį tarp dviejų „padėklų“ - gulto ir virš jo esančios lentynos patalynei - yra sunku. O ką jau kalbėti apie rimtai įmitusį asmenį. Kai koks perpus už mane sunkesnis žmogus braunasi į viršutinį gultą, atrakciją stebi pusė vagono, tiesa, niekas nesijuokia, daugumos stebėtojų veiduose - nerimas ir užuojauta.

Skaityti daugiau...
2017-11-26

Dešimt tūkstančių kilometrų su našlelėmis (XI dalis ) (3)

Brolio kelnių paieškos

Iš  Skovorodino traukiniu kilome į Šiaurę, į Jakutijos miestą Neriungri. Pakeliui kirtome BAM-ą per jo sostinę Tyndą. Sprendžiant pagal žemėlapį, iš Neriungri per Tyndą, Chabarovską ir Vladivostoką galima pasiekti BAM-u, tačiau geležinkelio stoties darbuotoja, išgirdusi mūsų pageidavimą, žiūrėjo kaip į nevisapročius - vienintelis variantas iš Neriungri buvo grįžti atgal į Skovorodino ir toliau į rytus keliauti Transibiro magistrale.

Skaityti daugiau...
2017-11-19

Dešimt tūkstančių kilometrų su našlelėmis (X dalis ) (2)

Meilės spynelės ant lūžtančio tilto...

Skovorodino miestelis geležinkelio bėgių perskirtas į dvi dalis. Vienoje bėgių pusėje – „chruščioviniai“ daugiabučiai, kitoje - kaimo trobelės. Būdami pas Skovorodino rajono merą Aleksejų Viktorovičių Prochorovą neišsiaiškinome, ar tas trobų kvartalas yra jau jo valdos, ar vis dėlto priskiriamos miestui.

Skaityti daugiau...
2017-11-12

Dešimt tūkstančių kilometrų su našlelėmis (IX dalis ) (7)

,,Skylių“karalaitė

Po šiuo tekstu interenete visi, Rusiją mylintys labiau nei aš, galės išlieti savo emocijas, kaip autorius nepagrįstai dergia Rusiją. Apvažiavau nemažą buvusios plačiosios savo tėvynės teritoriją, tačiau tokioje baisioje skylėje, kaip Amūro srities Skovorodino miestelis, nesu buvęs. Ten vėl prisiminiau anekdotą: ,,Japonui rusai rodė Sibiro grožybes - namus, fabrikus, aikštes, paminklus. Paprašytas visko, ką matė, įvertinimo japonas pagyrė: ,,Jūsų vaikai gražūs“.“

Skaityti daugiau...
2017-11-05

Dešimt tūkstančių kilometrų su našlelėmis (VIII dalis ) (4)

Antroji našlelė

Iš Irkutsko traukiniu išvažiuojame į Skovorodino. Pirkdami bilietus, prieš savaitę gavome tik "plackartą", bet gerą variantą - "kupeškę". Jaunimui paaiškinsiu, jog "plackartas", kaip ir kupe, yra su miegamosiomis vietomis, tik jų trečdaliu daugiau nei kupe - ten ,kur kupe koridorius, "plackarte" dviem aukštais įrengos lovos. Kupe vietos - skersai vagono, o šoninės vietos - išilgai. "Skersosios" vietos "plackarte" rusų yra vadinamos "kupeškėmis", o šoninės- "bokovuškėmis". Pribarsčiau čia šūsnį nevartotinų žodžių... Beje, ir žodis "plackartas" yra nevartotinas, jį rekomenduojama keisti "vietaženkliu vagonu". Atsimenu ,kai skaičiau savo pirmosios knygos korektūrą po leidyklos redakcijos, niekaip nesupratau,apie ką aš ten rašau, bet po derybų į knygą pavyko grąžinti "plackartą"...

Skaityti daugiau...
2017-10-29

Dešimt tūkstančių kilometrų su našlelėmis (VII dalis ) (17)

Elektros kaina - 1 eurocentas

Iš Olchono „mikriuku“ grįžome į Irkutską. Mus pasitinka jau bičiuliu tapęs taksistas, jis mums suradęs ir butą, vėl naujos statybos name, už malonią 1500 rublių (apie 21 eurą, taigi po 7 eurus kiekvienam) kainą. Pro antrajame aukšte esančio buto balkoną matosi tik pirmajame aukšte esančios parduotuvės stogas, tačiau mums šitas pikantiškas vaizdas netrukdo.

Vakare parduotuvėje už kuklius pirkinius sumoku kiek daugiau nei 1000 rublių (keliolika eurų) ir išplečiu akis: „Kodėl tiek daug?“. Jau žiojausi aiškintis su pardavėja, bet Ričardas nuramino: „Už butą, taksi ir maistą kavinėse mokame nenormaliai mažai, todėl stebina, kai kur nors kaina yra normali“.

Skaityti daugiau...
2017-10-22

Dešimt tūkstančių kilometrų su našlelėmis (VI dalis) (1)

Karys reklamuoja supermarketą

Chužire veikia tarybinius laikus primenanti parduotuvė. Jos pastatas kiek modernizuotas, bet  interjeras, prekių išdėstymas labai panašus, koks buvo visų mažų kaimų parduotuvėse praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Parduotuvėje yra vietos ir kirviams, ir sąsiuviniams, ir duonai. Kaime yra gausybė ir smulkių verslininkų parduotuvėlių, išdygo ir didžiulis supermarketas. Jis pastatytas už paminklo tėvynės gynėjui - ši kompozicija atrodo linksmai. Tėvynės gynėjas - su maišu ant peties. Kai pirmoje kelionėje jį pamatėme, juokėmės, kad kareivio vaizdavimas su maišu yra provokacija, lyg ir užuomina, jog iš fronto rusai grįždavo ne tuščiomis, bet su maišiukais. Žinoma, skulptūros idėja kita - tėvas su maišiuku išeina į frontą, o antram plane - verkia jo paliekama šeimyna. Dabar, kai už kareivio su maišu stovi supermarketas, atrodo, kad skulptūra - prekybos centro reklama: „Iš mūsų visi išeina su maišais“.

Skaityti daugiau...
2017-10-15

Dešimt tūkstančių kilometrų su našlelėmis (V dalis) (2)

„Merso“ lenktynės su  gauja „UAZ“-ų

Kelionė į Olchoną po aštuonerių metų - kaip susitikimas su jaunystės meile. Irkutske ir Listvenkoje matyta kinų masė kėlė nerimą, kad jie užplūdo ir įspūdingąją Baikalo ežero salą, kuri 2009-aisiais buvo beveik laukinė, beveik neurbanizuota. Žodžiu, buvo įtarimų, kad Olchonas dabar jau visai kitoks.

Skaityti daugiau...