Kuriais iš artėjančių rinkimų labiausiai domitės?

Dienos anekdotas

Tikybos mokytoja klausia Petriuko:
- Kur gyvena Dievas?
- Tualete!
- Kodėl taip manai?
- Nes mama visada rėkia prie tualeto: „Dieve, kiek tu ten sėdėsi!"

Komentaras

Kaimiečiai: „Geriau jau komunalininkai šiukšles išvežtų nedejuodami ir nerašinėdami į visokius feisbukus. Juk tokius mokesčius visi turime mokėti. Dar ne tiek šiukšlių, baldų ir gelžgalių atsiras mieste prie konteinerių, nes ir iš kaimų žmonės pradės vežti. Kaimuose panaikino komunalininkai bendrus konteinerius, o išdalijo nedidelius. Niekas ten netelpa, o kai kas visai neturi konteinerių. Dar gerai, kad į miškus kol kas šiukšlės nevežamos, bet ateityje dar nežinia kaip bus."

Skaityti komentarus (2)
2018-11-10

Pasikratymai po Lenkiją... (V dalis) (2)

Olštyne – žmonių „tiek, kiek reikia“

Paskutinei kelionės po Lenkiją nakvynei pasinkome Olštyną. Nieko mes iš to miesto nenorėjome ir nesitikėjome, bet geografiškai Olštynas paskutinei nakvynei yra patogus, iki namų lieka vos puspenkto šimto kilometrų. Nuo šio Lenkijos miesto iki Žalgirio mūšio vietos mažiau nei 50 kilometrų. Tad paskaičiavome, kad jau atsisveikinus su Olštynu užteks laiko ir Žalgirio mūšio lauko, ir antros lietuviams šventos vietos „Biedrionkos“ aplankymui.

Skaityti daugiau...
2018-11-03

Pasikratymai po Lenkiją...(IV dalis) (2)

Ten, kur palaidota šiek tiek Mikolojaus Koperniko

Fromborkas, mažas miestukas Lenkijos šiaurėje, ant marių kranto. Gyventojų jame tik pora tūkstančių. Miestelio puošmena - Švnč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Andriejaus archikatedra bazilika, kurioje per trisdešimt metų dirbo viena žymiausių visų laikų lenkų asmenybių - Mikolojus Kopernikas. Fromborke jis parašė ir savo garsiausią veikalą ,,Apie dangaus sferų sukimąsi“.

Skaityti daugiau...
2018-10-21

Pasikratymai po Lenkiją...(III dalis)

Ne Nida...

Krynica Morska, į kurią išvažiavome iš Štutovo, - pagrindinis Vyslos nerijos kurortas ir centrinė gyvenvietė. Kaip ir mūsų Nida, miestelis įkurtas ant marių kranto, o nuo jo iki jūros apie pora kilometrų. Kurorte vos 1 300 nuolatinių gyventojų ir, kai vasara baigiasi, judrus miestelis lieka liūdnu užkampiu.

Skaityti daugiau...
2018-10-13

Pasikratymai po Lenkiją... (II dalis) (4)

 

„Dievų miške“

Už keliasdešimt kilometrų nuo Gdansko - dvi nerijos. Vakaruose - Helo nerija, rytuose - Vyslos nerija. Mes renkamės pastarąją. Ši nerija prasideda Lenkijoje, driekiasi 65 kilometrus ir beveik per vidurį ją kerta Rusijos siena. Jau ir Lenkijos pusėje Vyslos nerija neprilygsta Kuršių nerijai, o rusiškoji jos dalis - praktiškai negyvenama. Bent jau žemėlapiai nei kelių, nei gyvenviečių 35 km ilgio rusiškoje nerijos atkarpoje nenurodo.

Skaityti daugiau...
2018-10-06

Pasikratymai po Lenkiją... (I dalis) (1)

Ir šiemet norėjau į Sibirą. Tačiau, 2018-ieji - ne rinkimų metai, teko tenkintis, švelniai tariant, kiek trumpesne kelione po Lenkiją. Šešis kartus už Lietuvą didesnės Lenkijos per kelias dienas automobiliu neaplėksi, na, nebent tikslas - važiavimas vardan važiavimo. Todėl trumpai kelionei rinkomės vieną iš dviejų populiariausių Lenkijos krypčių – pajūrį. Antroji kryptis – Lenkijos pietūs, kur kalnai, Zakopanė, Krokuva, Veličkos druskų kasyklos – labiau tinka šaltesniam metų laikui.

 

Skaityti daugiau...
2017-12-31

Dešimt tūkstančių kilometrų su našlelėmis (XVI dalis) (7)

Maskvos kainos tapo priimtinomis

Prieš aštuonerius metus pirmojoje Sibiro kelionėje man labai nepatiko Maskvos kainos - alaus bokalas ar kavos puodelis Arbato kavinėje kainavo 12-15 litų, pietūs - bent 100 litų. Traukiniu iš Vnukovo oro uosto iki Maskvos centro tada keliavome už 25 litus.

Šį kartą kompleksinius pietus picerijoje Maskvos centre suvalgėme už kelis eurus, taksi iš oro uosto iki Raudonosios aikštės atvažiavome už 2200 rublių (kiek daugiau nei 30 eurų). Ir Arbato kavinės pasirodė man dabar pigios... Tiesa, po konvertavimų suskaičiavau, kad 4 eurai už bokalą alaus dabar Arbate tas pats, kas prieš aštuonerius metus buvo tie 12-15 litų.  

Skaityti daugiau...
2017-12-24

Dešimt tūkstančių kilometrų su našlelėmis (XV dalis ) (3)

„Kazino turistai“

Bevaikščiodami po miestą pataikėme į bukinistų turgelį. Iš Vladivostoko galėjome į Lietuvą parsivežti penkių litų monetų - bukinistai jas parduoda po 2 eurus.

Vladivostokas paskelbtas laisva ekonomine zona, kurioje galima steigti legalius kazino. Iki kelionės buvau prisiskaitęs, kad šis miestas yra tiesiog Sibiro Las Vegas - pramogų sostinė. Bet man nepasirodė, kad jame vyksta išskirtinis siautulys. Na, sekmadienio rytą, kai atvažiavome į Vladivostoką, matėsi akivaizdūs vakarykščių linksmybių požymiai, dažniausiai jie buvo pastebimi ant šaligatvių ir žmonių veiduose. Daugelis sekmadienio rytą sutiktų žmonių priminė zombius, kurie nežino, kur buvo vakar, bet kol kas dėl to nesikankina, kol kas galvoja tik apie tai, kur gauti alaus.

Skaityti daugiau...
2017-12-17

Dešimt tūkstančių kilometrų su našlelėmis (XIV dalis) (1)

 

Trečioji našlelė

Brangus „firminio“ Chabarovskas -Vladivostokas traukinio bilietas kėlė skausmą dėl 60 eurų, bet suteikė galimybę pagaliau išsiaiškinti, kas gi tas „firminis“ traukinys, per naktį nuvešiantis į Ramiojo vandenyno pakrantę. Į jį įlipus palydovė išbarė, kad įvėžlinau nenusivalęs kojų. „Geras ženklas!“ - pagalvojau. Kitu geru ženklu buvo trečioji „našlelė“.  Kupė pasidėję kuprines išėjome į lauką, kas paskutinį kartą pakvėpuotume Chabarovsko oru, parūkyti. Grįžtame į kupė, ten sėdi močiutė be kelnių. Atsiprašome. Ji sako, nieko tokio, užeikit, jau baigiu persirengti. Po šios kelionės kilo pagrįstas įtarimas, jog į kupė, kuriuo važiuoja trys solidaus amžiaus vyrai, įsodinamos tik dar solidesnio amžiaus moterys.

Skaityti daugiau...
2017-12-10

Dešimt tūkstančių kilometrų su našlelėmis (XIII dalis )

Chabarovo statula sukiojasi

Chabarovske iš traukinio išlipome neturėdami bilieto iki Vladivostoko. Iki skrydžio Vladivostokas - Maskva buvo likusios keturios dienos. Atstumas nuo Chabarovsko iki Vladivostoko (tiesia linija) - vos 640 kilometrų. Taigi streso, jog nespėsime į lėktuvą, nebuvo. Neišvažiuosime traukiniu, rasime autobusą ar vietinių reisų lėktuvą. Tačiau, pasirodo, viskas ne taip paprasta,  bilietų į „normalius“ traukinius artimiausioms dienoms nėra, yra tik „firminio“ traukinio bilietai, kainuojantys per 60 eurų. Pradėjus aiškintis, kaip keliauti autobusu - informacija nedžiugina, taksistai aiškina, kad tarp didelių miestų per dieną važiuoja tik vienas autobusas, paprastai jame taip pat vietų nėra. Nenorėdami rizikuoti dar didesnėmis išlaidomis, perkame bilietus į kitos dienos „firminį“ traukinį. 

Skaityti daugiau...
2017-12-03

Dešimt tūkstančių kilometrų su našlelėmis (XII dalis ) (4)

Balius su būriu rusų

Kelionė iš Neriungrio į Chabarovską truko beveik pusantros paros - dvi naktis ir vieną dieną. Bilietus gavome tik skirtinguose „plackarto“ vagonuose, o vietas - pačiuose blogiausiuose šoniniuose viršutiniuose gultuose. Viršuje beprotiškai tvanku, o ir įsirangyti į šoninį viršutinį „plackarto“ gultą nėra paprasta. Sveriu vos 70 kilogramų, bet, regis, ir kompaktišką kūną įkišti į siaurą plyšį tarp dviejų „padėklų“ - gulto ir virš jo esančios lentynos patalynei - yra sunku. O ką jau kalbėti apie rimtai įmitusį asmenį. Kai koks perpus už mane sunkesnis žmogus braunasi į viršutinį gultą, atrakciją stebi pusė vagono, tiesa, niekas nesijuokia, daugumos stebėtojų veiduose - nerimas ir užuojauta.

Skaityti daugiau...