Kitą savaitė Anykščių viešojo maitinimo įstaigose klientai galės pradėti nadotis daugkartinio naudojimo indais.
Ta proga Anykščių rajono savivaldybė liepos 16 dieną, trečiadienį, surengs daugkartinio naudojimo indų pristatymą.
„Ar žinote, kad iš vienkartinių maisto pristatymo į namus pakuočių, kasmet susidaro milijonai tonų plastiko atliekų? Anykščių rajono savivaldybė kartu su Change(K)now! projekto partneriais, pradeda naują iniciatyvą, kurios tikslas – įkvėpti JUS kurti pasaulį tokį, kokį norėsime palikti ateinančioms kartoms. Po viena mažą žingsnelį sveikesnės aplinkos ir tvaresnio vartojimo link!
Renginio metu organizatoriai pristatys ir papasakos apie patį projektą, jo tikslą, taisykles ir svarbą. Pristatys jame dalyvaujančias Anykščių maitinimo įstaigas, kur jas rasti ir kaip atpažinti, ir pademonstruos indus, kurie, tikimės, nuo šiol taps kiekvieno socialiai atsakingo anykštėno kasdienybės ir pietų dalimi.
#changeknow#panaudokpakartokpasidziauk#tvarusanyksciai
„Projektą „Change(K)now!“ iš dalies finansuoja Interreg Baltijos jūros regionas. Pagrindinis projekto tikslas – Baltijos jūros regiono miestų gyventojų mąstymo ir įpročių pakeitimas, skatinant pereiti nuo vienkartinių prie žiedinių arba daugkartinių maisto pristatymo pakuočių naudojimo“, – skelbiama renginio anonse.
Kaip jau skelbė „Anykšta“, Anykščių rajono savivaldybė už 16 tūkst. 431 Eur įsigijo daugkartinių indų.
Už šią suma nupirkta 2 tūkst. dėžučių ir 1 tūkst. sriubos indelių.
Indai nupirkti iš UAB „Sentios“.
Anykščių rajono savivaldybė sieks keisti viešojo maitinimo įstaigų klientų mąstyseną – skatins juos kavinėse bei restoranuose perkant maistą išsinešti naudotis daugkartinio naudojimo indais.
Viešojo ir privataus maitinimo sektoriaus įstaigose planuojama diegti užstato sistema, kai klientai, paimdami maistą išsinešti, už daugkartinius indus sumoka užstatą, kuris grąžinamas, kai indai sugrąžinami.
Nuotrauka asociatyvi
Gal K. Tubiui ir D. Žiogeliui nedera laukti kadencijos pabaigos.
Gerbiami projekto rengėjai, turėčiau keletą klausimų – tikiuosi padės atsakymai išsklaidyti visuomenėje kylantį susirūpinimą:
1. Kokia tikroji vieno indo savikaina?
Pagal oficialią ARS vertę – 177 100 eurų – darome prielaidą, kad projekto rengimas kainavo, tarkime, 300 eurų (dviejų dienų savivaldybės specialisto darbas), o indų pristatymas – dar 1000 eurų. Taigi reali lėšų suma, skirta indams, būtų apie 175 800 eurų. Jei buvo įsigyta, tarkime, 3000 vienetų daugkartinių indų, vieno indo kaina išeina net 58,60 eurų.
Ar ši suma atitinka tikrąją įsigytų indų kainą, ar yra koks nors kitoks paaiškinimas?
2. Kiek darbuotojų rengė projektą ir kiek laiko tam skyrė?
Ar žinome, kiek specialistų buvo įtraukta į šio projekto paraiškos rengimą ir kiek tiksliai dienų jis buvo ruošiamas? Norėtųsi suprasti, kiek darbo sąnaudų iš tiesų buvo.
3. Kaip veiks užstato sistema?
Daugkartiniai indai be aiškaus užstato mechanizmo greitai „išgaruos“. Ar bus nustatyta piniginė užstato suma, proporcinga indo vertei? Kas ją administruos?
4. Kaip sistema veiks maisto pristatymo atveju?
Vienkartinių indų atsisakymas sveikintinas, bet kaip bus sprendžiama grąžinimo problema, kai klientas maistą užsisako į namus? Ar kavinei teks važinėti indų atsiimti, ar klientas turės fiziškai juos grąžinti atgal? Jei taip – tai paneigia pačią „maisto į namus“ prasmę.
5. Ar buvo svarstytos alternatyvos?
Ar nebuvo tikslingiau panaudoti šiuos 177 tūkstančius naujų, suyrančių medžiagų tyrimams ar pirkimui, kurios neterštų gamtos ir nereikalautų sudėtingos logistikos sistemos?
Jeigu paaiškėtų, kad projektas įgyvendintas nesilaikant rinkos kainų, be skaidraus atsiskaitymo už vienetus ir be tikslaus kaštų pagrindimo, pilietiškai svarstysime kreipimąsi į Europos Sąjungos priežiūros institucijas – įskaitant OLAF (kovos su sukčiavimu tarnybą) ir Europos Audito Rūmus, kad būtų įvertinta, ar ES fondų lėšos panaudotos teisėtai ir proporcingai.
Pasistoja klausimas-ko rajono vadovams trūksta, kad įsteigtų savivaldybės valdomą valgyklą, kuri tiektų maitinimo paslaugas anykštėnams be pridėtinio antkainio?
Pastatą, skirtą maitinimo palaugų veiklai savivaldybė turi, kuris įrengtas Tilto g. už ES ir savivaldybės lėšas. Indus dėl valgytojų nupirko. Gal tik reikia svajonių vlagyklą prie būsimos Vorutos pilies perkelti į centrinę miesto dalį ir sukurti darbo vietas bei viešasias paslaugas, reikalingas daugeliui gyventojų, o taip pat aktualias turistams ir siekiamojo kurorto miesto paslaugų naudotojams.
KUR SAVIVALDYBĖS ĮSTAIGOS VERSLO PLANŲ PASIŪLYMAI? KUR ADMINISTRACIJOS SIŪLOMI REALŪS INVESTINICINIAI PROJEKTAI?
Teletūbis tegu pamėgina perspjauti USA valdininkus, kurie už servizinį puodelį mokėjo 13 tūkst. dolerių. Ką? Blauzdos per skystos?
Blt visai chebra nuo proto nušoko. Apsimeta žaliais šū…ais!!!
Kai rajona valdo pusdurniai, nieko keisto.
Grazus indai nieko nepridesi.
Kas nors sustabdys Tubį nuo mokesčių mokėtojų pinigų tratinimo??? Kaip koks tankas eina per valdiškos pinigus. Daugkartiniai indai kavinėms??? Nuo kada mokesčių mokėtojų pinigais pradėtas remti privatus verslas???
Geriau tie pinigai būtų skirti ligoninės remontui juk turbūt anykštėnai nusipelno turėti gydymo įstaigą o dabar pinigai skirti niekas štai tokia mūsų valdžia kuri nesugeba nieko tik leisti pinigus visai nereikalingiems dalykams o žmonės jiems visai nesvarbu
Aš nelabai suprantu kokiame paraleliniame pasaulyje reikia gyventi , kad tiek lėšu iš miesto pinigų skirti tokiems dalykams. Tikriausiai visai nėra kur dėti pinigų :/ Kas iš tarybos narių kėlė klausimu ? Ar čia visiems viskas ok ?
rajono biudžeto pinigų, tai išskirtinio ES projekto pinigai. Jei nenori, nedaryk, padarys kiti. Tik reikia džiaugtis, kad Anykščiai jau yra aukščiau nei poreikis MEREI ar LIDLUI. Reikia padėkoti, kad atsirado sugebančių parašyti projektą ir gauti išskirtinių lėšų išskirtiniam projektui, jam įgyvendinti. Bus pamokyti gyventojai nešikelioti visur vienkartinės maisto taros, o verslams liks indai, kuriuos naudos užstatiniam maisto išsinešimui. Kas kam čia blogai.
Ar Europos Sąjungos fondų pinigai – ne mūsų pačių, mokesčių mokėtojų, sumokėti pinigai? Gėda turėtų būti ne tiems, kurie drįsta kelti klausimus, bet tiems, kurie bando teisinti akivaizdų pinigų švaistymą „teisėtomis“ formomis. Tai – vagystė iš bendro visų mūsų katilo. Tokio tipo projektams parašyti nereikia jokių ypatingų gebėjimų – pakanka mokėti „sugrimuoti“ idėją, kad brangūs, absurdiškai pervertinti indai esą prisideda prie klimato kaitos mažinimo. Tačiau realybė visai kita – tokie projektai ne tik neneša jokios apčiuopiamos naudos aplinkai, bet netgi patys prisideda prie perteklinio vartojimo ir taršos. Tai parodomasis darbas, skirtas ne problemoms spręsti, bet įsisavinti lėšas. Niekas nekalba apie tikruosius kaštus: kiek laiko iš tiesų truko parengti tokį projektą, kokie buvo atlygio kaštai, kiek realiai prisidėjo naudą kuriantys žmonės, o kiek – imituojantys darbą?
Didžiausia bėda – kompetencijų trūkumas ir sisteminis nenoras spręsti esmines problemas. Už tai mokame mes visi – tiesiogine prasme.
Prašau paaiškinti, kaip tai kenkia aplinkai? Tai, kad nereikės išmesti plastmasinių pakuočių nukentės aplinka? Norėtųsi sužinoti naują ir negirdėtą požiūrį į aplinkos tausojimą. Maloniai prašome atsakyti.
1. Nežmoniškai ilgai rengiami projektai reiškia ir nežmoniškai daug netiesioginių CO2 emisijų – vien dėl darbuotojų nuolatinio naudojimosi šildymu, elektros, IT ir kita infrastruktūra. Ilgesnė biurokratija – didesnis anglies pėdsakas.
2. Ne rinkos kainomis perkami daiktai skatina perteklinį vartojimą – tai didina CO2 emisijas nuo gamybos iki utilizavimo. Tokie pirkimai skatina išteklių švaistymą ir prieštarauja žiedinės ekonomikos principams.
3. Korupcija ar jos požymiai klimato projektuose reiškia neefektyviai panaudotus išteklius – tai automatiškai reiškia ir didesnius CO2 išskyrimo mastus per projekto vykdymą.
4. Vien šio projekto metu sukurtas CO2 kiekis tikriausiai niekada nebus kompensuotas. Ironiška, bet net jei visi Anykščių gyventojai kasdien naudotų vienkartinius indus, prireiktų maždaug 500 metų, kol jie sukurtų tiek pat CO2, kiek jau išskirta įgyvendinant šį „klimato“ projektą už nerealiai išpūstas kainas.
Gal tikslius skaičiavimus pateikti??????
Debilai ir lieka debilais
Kai nėra idėjų, naudingų Anykščių žmonėms, tinka ir toks projektas. Apgailėtina.
Tai – įžūlus pavyzdys, kaip per fiktyvų projektą plaunami viešieji pinigai. Kai maisto indeliai, kurių reali kaina rinkoje – ne daugiau kaip 1 euras, yra perkami po 5,5 euro, tai jau nebe nekompetencija – tai arba tyčinis vogimas, arba visiškas idiotizmas. Savivaldybės tarnautojui, pasirašiusiam po šiuo „projektu“, turėtų degti ausys iš gėdos. Ar jis pats to nesupranta, ar tiesiog dar vienas bevalis, dirbantis pagal „kauniečių“ verslo schemą? Tai ne pirmas kartas, kai per pseudoprojektus pinigai „prasukami“ per dirbtinai išpūstų pirkimų modelį, o paskui dar imamasi paskolų – ne miestui ar žmonėms padėti, o tam, kad būtų iš ko išmokėti eiliniams „partneriams“.
Aš asmeniškai niekada gyvenime daugiau neisiu į jokias kavines ar maitinimo įstaigas, kurios prisidės prie šio apgailėtino projekto. Jeigu jos nori dalyvauti vagystėje – lai dalyvauja be mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų. Mielieji, jei dar turite nors kiek sąžinės, baikit imituoti darbą ir pradėkit atsakyti už tai, ką darote. Nes šitaip tęstis nebegali.
Asmeniškai ir neik. Aš asmeniškai eisiu. Neturiu laiko savo senai giminaitei virti sriubos ir perku iš kavinių. Man patogiau pasiimti keičiamą ir plaunamą indelį ir nesinešioti į darbą savo. Kokybiškas indelis net Lidle kainuoja virš 6 eurų (Reklaminis 4 metų senumo skelbimas – Parduotuvėje „Lidl“ „Maisto produktų dėžutės“ kainuoja tik 5.99 Eur. Akcija galioja 2021 12 06 – 2021 12 12 dienomis. Prekės kategorija – „Indai ir indeliai maistui“.) , Mepal ne mažiau kaip 10 eur.
o kiek laiko anykšta vyrkavo, kad 50 tūks. € išleidžiama indams. Suoerinis projektas, jad tik Anykščių daugiabutiniai pradėtų į normaliys žmones panašėti
Nors vienoje vietoje prie šito nusenusio pensininko, kažkas vyksta modernaus ir naudingo ateičiai.