Vyriausybė iš esmės pritaria Seimo narių parengtoms Švietimo įstatymo pataisoms dėl Kultūros paso. Tačiau turi pastabų dėl jo sąvokos, finansavimo, paslaugų gavėjų rato.
Ministrų kabinetas siūlo įstatyme numatyti, kad kultūros pasas – tai „valstybės biudžeto lėšomis finansuojama priemonė kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir kultūros patirčiai plėsti, teikiant kultūros paslaugas.“
Į asmenų, galinčių pasinaudoti Kultūros pasu, ratą Vyriausybė siūlo įtraukti ikimokyklinukus ir lituanistinių švietimo įstaigų mokinius. Savo išvadoje ji taip pat pastebi, kad tokių įstaigų yra ir valstybėse, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos, todėl ten pasinaudoti šiuo dokumentu būtų objektyviai neįmanoma.
Jei Seimas pritartų Vyriausybės siūlymui, įstatyme būtų numatyta, kad „Kultūros paso paslaugos teikiamos asmenims, besimokantiems pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas (išskyrus pagal bendrojo ugdymo programas besimokančius suaugusiuosius), ir lietuviškose priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose užsienyje, išskyrus valstybes, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos, besimokantiems asmenims“.
Beje, Vyriausybė nepritaria parlamentarų siūlymui į Kultūros paslaugų gavėjų ratą įtraukti ir senjorus. Jos teigimu, įstatymuose nėra apibrėžta „senjoro“ sąvoka ir nėra aišku, kokio amžiaus asmenys jai yra priskiriami, taip pat kultūros paslaugų prieinamumą senjorams siekiama stiprinti kitomis priemonėmis.
„Kultūros paso finansavimo modelis ir paslaugų pobūdis šiuo metu išimtinai orientuoti į priešmokyklinio (taip pat – ikimokyklinio) ir mokyklinio amžiaus asmenis, o kultūros paslaugų prieinamumą senjorams siekiama stiprinti kitomis priemonėmis, tokiomis, kaip Socialinio recepto iniciatyva. Be to, (…) sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, kurti prasmingą laisvalaikį yra skirtas neformalusis suaugusiųjų švietimas bei kitais teisės aktais įtvirtintos asmenų, sulaukusių senatvės pensijos amžiaus (…), gerovės ir sveikatos skatinimo ir stiprinimo priemonės“, – sakoma trečiadienį priimtame Vyriausybės nutarime.
Jame nepritariama siūlymui Kultūros paso lėšas sieti su savivaldybių socialiniais ir ekonominiais rodikliais. Vyriausybės nuomone, tai nederėtų su Konstitucijoje įtvirtintu lygybės principu ir sudarytų prielaidas nevienodoms galimybėms naudotis Kultūros paso paslaugomis. Todėl ji siūlo įstatyme numatyti, kad Kultūros paso paslaugos ir su jų administravimu susijusios išlaidos finansuojamos iš Kultūros ministerijai ir už Kultūros paso administravimą atsakingai įstaigai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
Siūlomas įstatymo pataisų projektas numato, kad vienam Kultūros paso dalyviui konkretiems kalendoriniams metams skiriama lėšų suma apskaičiuojama šioms paslaugoms finansuoti skirtas tikslines valstybės biudžeto lėšas proporcingai padalinus iš bendro Kultūros paso dalyvių skaičiaus. Šių lėšų skaičiavimo tvarką nustatytų kultūros bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai.
Jei Seimas pritartų Vyriausybės siūlymui, naujos įstatymo nuostatos dėl Kultūros paso įsigaliotų palaipsniui. Nuo 2028 m. sausio 1 d. ji siūlo suteikti teisę naudotis Kultūros pasu ikimokyklinio ugdymo vaikams (apie 100 tūkst. gavėjų), o nuo 2029 m. sausio 1 d. – lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje besimokantiems asmenims (apie 10 tūkst.), išskyrus sankcionuotas valstybes.
Tokį siūlymą Vyriausybė teikia atsižvelgdama į reikalingus Kultūrinės edukacijos informacinės sistemos pakeitimus, metodinės medžiagos parengimą, siekdama užtikrinti sklandų bendradarbiavimą su ikimokyklinio ugdymo ir lituanistinio švietimo įstaigomis. Taip pat tai susiję ir su valstybės finansinėmis galimybėmis.
Neabejojama, kad Švietimo įstatymo pakeitimų įgyvendinimui reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, kurias reikėtų numatyti 2027–2029 metų biudžete.
Vyriausybės skaičiavimais, 2028 m. prireiktų ne mažiau kaip 100 tūkst. eurų Kultūrinės edukacijos informacinės sistemos pakeitimams ir viešinimui; nuo 2029 m. – ne mažiau kaip 50 tūkst. eurų kasmet šios sistemos priežiūrai ir techniniam tvarkymui.
Taip pat, anot ministrų kabineto, į Kultūros paso paslaugas įtraukus ikimokyklinio ugdymo vaikus nuo 2028 m. prireiktų ne mažiau kaip 1,4 mln. eurų kasmet. Nuo 2029 m. leidus šiuo dokumentu pasinaudoti lituanistinio švietimo įstaigų mokiniams – ne mažiau kaip 140 tūkst. eurų kasmet.
Kelios iniciatyvos Seime
ELTA primena, kad siekiant skatinti kultūrinį ugdymą, Seimas yra pradėjęs svarstyti kelias parlamentarų iniciatyvas, kuriomis siekiama išplėsti Kultūros paso naudojimą.
Dar iš praeitos kadencijos Seimo atkeliavo konservatoriaus Vytauto Juozapaičio ir buvusio parlamentaro Eugenijaus Jovaišos siūlymas Kultūros paso paslaugas teikti ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programose dalyvaujantiems vaikams. Jie taip pat siūlė, kad Kultūros paso administravimo, jo finansavimo, indeksavimo pagal savivaldybių socialinius ir ekonominius rodiklius tvarka būtų reglamentuojama kultūros bei švietimo, mokslo ir sporto ministrų nustatyta tvarka.
Seimo Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ atstovaujanti Seimo narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė irgi siūlo sudaryti galimybę pasinaudoti Kultūros pasu ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programose dalyvaujantiems vaikams, taip pat lituanistinio švietimo įstaigose besimokantiems mokiniams.
Tuo metu Seimo vicepirmininkė, „valstietė“ Aušrinė Norkienė siūlo nustatyti, kad Kultūros pasu galėtų pasinaudoti ne tik mokiniai, bet ir senjorai.
Parlamentarai siekia įstatyme apibrėžti Kultūros pasą, nes ši priemonė yra reglamentuota ministrų įsakymais, todėl pasigendama užtikrintumo dėl jos tęstinumo.
2026 m. Kultūros paso programai skirti 5 mln. 196 tūkst. eurų (beveik 1,2 mln. eurų daugiau nei pernai), vienam mokiniui skiriama metinė suma – 14 eurų.
Šiuo metu Kultūrinės edukacijos sistemoje yra beveik 350 tūkst. paslaugų gavėjų – 1–12 klasių moksleivių. Skaičiuojama, kad nuo šių metų rugsėjo mėnesio prie jų prisijungs dar maždaug 24 tūkst. vaikų, besimokančių pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Kultūros paso paslaugų rinkinį sudaro daugiau kaip 6 tūkst. įvairių kultūrinės edukacijos veiklų.
