Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir Lietuvos paralimpinis komitetas (LPAK) antradienį pristatė ilgalaikę iniciatyvą „Ką man davė sportas?“, kuria siekiama skatinti gyventojų fizinį aktyvumą. Organizatorių teigimu, beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų sportuoja nepakankamai, o fizinio aktyvumo stoka prisideda prie vienų prasčiausių širdies ir kraujagyslių ligų rodiklių Europos Sąjungoje.
LTOK pateikiamais duomenimis, 74 proc. šalies gyventojų nesportuoja pakankamai – bent tris kartus per savaitę. Tuo metu maždaug pusė Lietuvos gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o vienas svarbiausių būdų šiuos rodiklius mažinti yra reguliarus fizinis aktyvumas.
Prie iniciatyvos prisijungė profesionalūs sportininkai ir kiti žinomi Lietuvos žmonės. Renginio pristatyme dalyvavo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, Vilniaus meras Valdas Benkunskas, olimpinis vicečempionas irkluotojas Mindaugas Griškonis, gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis bei paratriatlonininkas Ernestas Česonis.
V. Benkunskas ir M. Griškonis į renginio vietą atplaukė akademinio irklavimo valtimi, P. Šerpytis atvyko dviračiu, o E. Česonis – bėgte.
D. Gudzinevičiūtė: ugdome protą, bet pamirštame kūną
Renginyje kalbėjusi LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė teigė, kad visuomenėje vis dar nepakankamai dėmesio skiriama fiziniam aktyvumui, nors jis yra ne mažiau svarbus nei intelektinis ugdymas.
„Mes labai dažnai užmirštame ir mokyklose, ir kitur – ugdome protą, sąmonę, moralę, etiką, ką tik norime, o fizinio lavinimo pamokų trūksta, vaikai vis mažiau sportuoja“, – sakė ji.
Anot jos, fizinio aktyvumo stoką atspindi ir tai, kad nemaža dalis jaunų žmonių nėra tinkami pradinei karo tarnybai. LTOK prezidentė taip pat juokavo, kad šiandien viena populiariausių „sporto šakų“ yra naudojimasis išmaniaisiais telefonais.
Paklausta, ar pati sportuoja, D. Gudzinevičiūtė su šypsena atsakė: „Aš turiu pasiteisinimą – aš turiu daržą.“
Tuo metu gydytojas kardiologas P. Šerpytis pabrėžė, kad reguliarus sportas padeda ne tik stiprinti širdį ir kraujagysles, bet ir mažinti stresą, kuris taip pat turi didelę įtaką žmogaus sveikatai.
V. Benkunskas: kelias iki olimpinių medalių – ilgas ir sunkus
V. Benkunskas kartu su olimpiniu vicečempionu M. Griškoniu išbandė akademinį irklavimą. Pasak mero, pirmieji bandymai nebuvo lengvi.
„Reikėjo padirbėti, kadangi mano partneris buvo reiklus, tai turėjau irgi atiduoti visas jėgas“, – sakė jis.
Anot V. Benkunsko, per televiziją irklavimas atrodo gerokai paprastesnis nei iš tikrųjų.
„Per televiziją viskas atrodo daug lengviau ir paprasčiau. Pirmieji yriai buvo tikrai nekoordinuoti, tikslas buvo neiškristi į vandenį, bet po to viskas susitvarkė“, – pasakojo sostinės meras.
Jis teigė, kad plaukimo metu su M. Griškoniu kalbėjosi apie sportininkų kelią iki olimpinių medalių.
„Mes matome tik tą saldžiąją dalį, bet kelias iki to yra tikrai ilgas ir sunkus“, – sakė V. Benkunskas.
Paklaustas, ar po tokios patirties jo laukia olimpiada, ar artėjantys mero rinkimai, sostinės vadovas juokavo: „Dabar grįšiu tvarkyti atliekų toliau, turiu savo olimpiadą.“
V. Benkunskas teigė ir pats bent kelis kartus per savaitę stengiantis sportuoti – lankosi sporto salėje, grupinėse treniruotėse ar žaidžia rakečių sportą, tačiau pripažino, kad darbo ir šeimos įsipareigojimai tam palieka mažiau laiko nei norėtųsi.
Jis taip pat pabrėžė, kad Vilnius ir toliau investuos į sporto infrastruktūrą. Pasak mero, mieste bus kuriamos naujos erdvės krepšiniui, rankiniui ir kitoms sporto šakoms, o Žirmūnuose statomas uždaras lengvosios atletikos maniežas prisidės prie gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo.
M. Griškonis: sportas davė viską
M. Griškonis atskleidė, kad simbolinis plaukimas su sostinės meru jam buvo ypatingas – po sportinės karjeros pabaigos jis pirmą kartą po trejų metų vėl sėdo į akademinio irklavimo valtį.
„Šiandien su meru iš tikrųjų įveikėme labai gerą distanciją. Merui pasakiau paslaptį – šiandien pirmą kartą po savo karjeros baigimo sėdau į valtį. Praėjo treji metai, pirmą kartą irklavau su meru“, – sakė olimpinis vicečempionas.
„Meras irkluoja puikiai, nes meras yra pats iš Rusnės, jis pademonstravo tikrai gerus irklavimo įgūdžius“, – teigė M. Griškonis.
Anot jo, svarbiausia iniciatyvos žinutė – parodyti, kad judėti verta ne tik tada, kai Lietuvos sportininkai laimi medalius.
„Kai daugelis man užduoda klausimą, ką davė sportas, galiu atsakyti drąsiai – sportas davė viską“, – sakė jis.
M. Griškonio teigimu, didžiausią įtaką vaikų ir jaunimo motyvacijai sportuoti turi tėvai ir artimiausia aplinka.
„Viskas prasideda nuo tėvų. Jeigu tėveliai rodo gražų pavyzdį, mūsų jaunimas irgi sportuos, bus sveikesnis ir stipresnis“, – pažymėjo jis.
Iniciatyva bus tęsiama
LTOK ir LPAK teigimu, iniciatyva „Ką man davė sportas?“ bus plėtojama trimis kryptimis – tęsiant vaikų ir moksleivių švietimą apie fizinio aktyvumo svarbą, skleidžiant informaciją apie sportavimo naudą bei galimybes, taip pat telkiant fizinio aktyvumo ambasadorius, kurie savo asmeniniu pavyzdžiu skatintų visuomenę daugiau judėti.
Prie iniciatyvos jau prisijungė žurnalistas Edmundas Jakilaitis, olimpinė vicečempionė Dominika Banevič, paralimpinis čempionas ir LPAK prezidentas M. Bilius, dirigentas Gintaras Rinkevičius, paralimpietė Oksana Dobrovolskaja, muzikantas Saulius Urbonavičius-Samas ir kiti žinomi Lietuvos žmonės.
