Naujienos

Lietuvoje:

1906 m. Vilniuje išėjo pirmasis legalaus laikraščio baltarusių kalba "Naša dolia" numeris.

1921 m. įsteigtas Lietuvos konsulatas Karaliaučiuje.

1921 m. Lietuvoje buvo suformuotas šarvuotųjų traukinių pulkas, kurį sudarė 3 šarvuočiai "Gediminas", "Kęstutis" ir "Algirdas". Jis gyvavo iki 1935 metų rugpjūčio 14 dienos.

1936 m. įsteigta Lietuvos veterinarijos akademija.

1989 m. pirmuosius mokslo metus pradėjo atkurtas Kauno Vytauto Didžiojo universitetas.

1990 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete atkurta Archeologijos katedra.

Prieš 15 metų, 1992 m., atidaryta pirmoji Lietuvoje privati Šarūno Marčiulionio krepšinio mokykla.

Prieš 10 metų, 1997 m., Klaipėdoje, minint pirmosios lietuviškos knygos "Katekizmas" 450-ąsias metines, atidengtas paminklas jos autoriui Martynui Mažvydui.

2001 m. prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma šventė 50-ąsias sutuoktuvių metines.

2004 m. Lietuvos ambasada Minske tapo NATO kontaktine ambasada Baltarusijoje. Kontaktinė ambasada yra neformali NATO atstovybė, kurios užduotis - informuoti šalies visuomenę, žiniasklaidą apie Aljanso veiklą.

2005 m. senajame Maskvos Lefortovo rajone duris atvėrė naujas lietuvių etninės kultūros vidurinio lavinimo mokyklos pastatas, kurio statybą globojo pats Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Mokykla finansuojama iš Rusijos biudžeto.

Pasaulyje:

1159 m. mirė popiežius Hadrijonas IV, tikrasis vardas Nikolas Breksperas (Nicholas Breakspear). Jis buvo vienintelis popiežiumi tapęs anglas.

1715 m. mirė Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, išgarsėjęs kaip "karalius Saulė".

1723 m. mirė Moldovos politinis veikėjas, istorikas ir filosofas Dmitrijus Kantemyras.

1822 m. gimė Hairamas Rodesas Revelsas (Hiram Rhodes Revels). Jis buvo JAV dvasininkas, politikas ir pirmasis juodaodis Kongreso narys.

1864 m. Princo Eduardo saloje prasidėjo Šarlotetauno konferencija - pirmasis žingsnis į Kanados konfederacijos sudarymą.

1875 m. gimė amerikiečių rašytojas Edgaras Raisas Baragas (Edgar Rice Burroughs), labiausiai išgarsėjęs knygomis apie Tarzaną.

1916 m. Bulgarija per Pirmąjį pasaulinį karą paskelbė karą Rumunijai.

1923 m. 7,9 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimas sudrebino Japoniją ir visiškai sunaikino Jokahamos bei beveik visiškai Tokijo miestus. Mažiausiai 142 tūkst. žmonių žuvo, o apie 2,5 mln. neteko pastogės.

1928 m. Albanija paskelbta karalyste.

1939 m. 5 val. 30 min. ryto Vokietija įsiveržė į Lenkiją ir pradėjo Antrąjį pasaulinį karą.

1946 m. graikai balsavo už tai, kad jų karalius Jurgis III, gyvenęs emigracijoje Anglijoje, sugrįžtų į sostą.

1960 m. Tanganikos, vėliau Tanzanijos, ministru pirmininku tapo Julius Niererė (Julius Nyerere).

1962 m. per žemės drebėjimą šiaurės vakarinėje Irano dalyje žuvo apie 12 tūkst. žmonių. Sugriauta daugiau kaip 300 aplinkinių kaimų.

Prieš 40 metų, 1967 m., arabų valstybių aukščiausio lygio susitikimas atšaukė Vakarams per Šešių dienų karą įvestą naftos embargą.

1969 m. kariškiai nuvertė Libijos vyriausybę ir paskelbė Libijos Arabų Respubliką su vadovu pulkininku Muamaru Kadafiu (Muammar Gaddafi) priešakyje.

1974 m. Nikaragvos prezidentu išrinktas Anastazijas Somosa (Anastasio Somoza).

1982 m., sulaukęs 77 metų amžiaus, mirė buvęs Lenkijos lyderis Vladislavas Gomulka (Wladyslaw Gomulka).

1983 m. sovietų naikintuvas netoli Sachalino numušė Pietų Korėjos aviakompanijos "Korean Air Lines" lėktuvą "Boeing 747". Žuvo visi 269 juo skridę žmonės.

1990 m. Čekoslovakija ir Sovietų Sąjunga pirmosios iš komunistinio bloko valstybių pasirašė sutartį dėl atsiskaitymų konvertuojama valiuta ir pasaulinėmis kainomis.

Prieš 10 metų, 1997 m., princesės Dianos (Diana) tragiškos žūties aplinkybes tyrusi Prancūzijos prokuratūra paskelbė, kad vairuotojas per avariją buvo neblaivus.

2001 m. Japonijos sostinėje Tokijuje per sprogimą nedideliame naktiniame klube žuvo 44 žmonės.

2003 m. Nyderlandai tapo pirmąja pasaulyje šalimi, leidusia kanapių produktų įsigyti kaip receptinį vaistą sergantiems ŽIV/AIDS, vėžiu ir išsėtine skleroze žmonėms.

2003 m. mirė pirmąkart ekrane Merlin Monro (Marilyn Monroe) pabučiavęs amerikiečių aktorius Rendas Bruksas (Rand Brooks).

2004 m. Hagos karo nusikaltimų tribunolas nuteisė buvusį Bosnijos serbų ministro pirmininko pavaduotoją Radoslavą Brdjaniną kalėti 32 metus už tai, kad jis prisidėjo prie etninių žudynių per 1992-1995 metais Bosnijoje vykusį karą.