Anykščių rajono socialinių paslaugų centras neatlygintinai pristato maisto produktus, vaistus, bei kitas būtinąsias prekes vienišiems, senyvo amžiaus, neįgaliems, saviizoliacijoje esantiems asmenims pagal iš anksto telefonu suderintą pirkinių krepšelį bei užsakovo apmokėjimą. Koordinuojantis asmuo - Lina Repečkienė, skambinkite telefonu - 8 611 14294, rašykite elektroniniu paštu - lrepeckiene@socialinespaslaugos.lt

Ką pirmiausiai skaitėte naujame žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ numeryje?

Dienos anekdotas

Gatvėje prie vaikino priėjo agresyviai nusiteikęs pagyvenęs vyriškis:
- Aš tau parodysiu, kaip mylėtis su mano dukra!
- Kad gal nereikia, aš ir pats moku...

Komentaras

VaLda:„Skaitau ir pyktis paėmė. Man gėda būtų rašyti tokias nesąmones. Juk grįžta mūsų pačių vaikai su šeimomis. Reikia stengtis padėti vieni kitiems, galvoti apie naujų darbo vietų kūrimą. Dėl ko žmonės važiavo į kitus kraštus, kad galėtų užsidirbti vaikų, senų tėvų išlaikymui. Reikia džiaugtis ir stengti, kad su visam grįžtų, atgytų mūsų miestas, nesėdėtų koncertų salėse vien pagyvenusio amžiaus žmonės, pensininkai. Geriau išvyti pašalpinius, kurie trinasi pakampėmis ir geria. Dar vienas dalykas -tai darbdavių savivalė(sau tik sau),kai eiliniai dirba už minimumą ir to kartais negauna. Ko pykti ant valdžios patys gi tuos mokytojus renkam, lekiat net žviegdami, o paskui išrinktieji valdžia nepasidalina ir pešasi. Per mano visą rinkiminį laikotarpį dar tokios valdžios nebuvo. Atvažiuoja į rajoną dirbti naujas žmogus, tol ėda, uja kol apsisuka ir kuo toliau bėga nuo Anykščių. Galiu teigti valdžia dabartinė nėra didžiai gerbtina dėl savo neveiklumo : pvz. peržiūrėjai struktūrą ligoninėje, užsisėdėjusius pensininkus pakeisti jaunais išsilavinusiais specialistais. Reikia džiaugtis, kad pas noriai vyksta aukšto išsilavinimo , protingi specialistai. Protinga valdžia taip nedarytų - iškart įvestų tvarka, o pas mus ....Nesuprantu tų žmonių, kurie nesugeba vadovauti, o lenda į valdžią - atminkit partija Jums valgyti neduos - šiandien ji yra rytoj jos gali nebūti, o gyventi mums reikia čia ir dabar. Karantinas- turit gero laiko pamąstymams, susėskit ir galvokit apie rajono perspektyvą, jei taip norit kažką vyti, tai išsivykite patys save, jei nesugebate sustyguoti darbo."

Skaityti komentarus (5)
Birželio pirmoje pusėje, vyraujant vėsiems orams, rinkoje dar trūko lietuviškų agurkų, pomidorų ir žalumyninių daržovių. Tad iki Joninių jų kainos vis dar bus didelės.

Salotinių daržovių paklausa ir kainos turėtų kilti. Dėl vėsių orų gegužę ir birželio pirmoje dekadoje nemodernizuotuose polietileniniuose šiltnamiuose ėmė plisti agurkų ligos. Todėl jei augintojai šiuose šiltnamiuose nesodins antrojo derliaus, o lauko agurkams bus nepalankios oro sąlygos Lietuvoje ir Lenkijoje, šį sezoną ir po Joninių gali laikytis sąlyginai aukštos agurkų kainos.

Pirmoje birželio dekadoje šiltnamiuose trumpavaisių agurkų kaina siekė 2100-2600 litų už toną, ilgavaisių -2200-2400 litų, pomidorų - 3200-4000 litų, salotų - 5000-7000 litų, lapinių petražolių - 5000 litų, rūgštynių - 2000 litų už toną. Auginamų lauke svogūnų laiškų kaina siekė 3500-4000 litų už toną, o šiltnamiuose -5000-5500 litų už toną.

Svogūnų laiškų realizacija buvo vangi, nes mažmeninėje prekyboje jų kaina buvo nepagrįstai aukšta - iki 17 litų už kilogramą. Tuo tarpu supirkimo kaina tesiekė 3,50-5,50 lito už kilogramą.

Birželio pradžioje turgavietėse šalia atvežtinių braškių prasidėjo lietuviškų, išaugintų šiltnamiuose, uogų realizacija. Jų kaina siekė nuo 10 iki 16 litų už kilogramą. Prekybos tinklai prekiauja kol kas tik atsivežtomis iš Ispanijos, Turkijos bei Lenkijos uogomis.

Pavieniai Lietuvos augintojai prekybos tinklams nepajėgia patiekti vienu kartu ne mažiau kaip 100 kilogramų po pusę kilogramo fasuotų pirmųjų uogų. Lietuviškų braškių pasiūla turėtų padidėti ir jų kaina gerokai sumažėti trečiąją birželio dekadą, kai prasidės masinė po agroplėvele išaugintų braškių prekyba.

Šiemet lietuviškų bulvių masinė prekyba baigėsi anksčiau nei praėjusiais metais, tačiau atskiri prekiniai ūkiai ir augintojų kooperatyvai iš anksto rezervuotas bulves pardavinės iki liepos pradžios.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis, padidėjo savo reikmėms nesunaudotų bulvių pasiūla iš natūrinių ūkių. Dažniausiai jos realizuojamos turguose, jas superka perpardavinėtojai bei didmeninės prekybos įmonės. Tačiau bulvių kaina liko gana stabili.

Pirmoje birželio pusėje nefasuotų bulvių pardavimo kaina augintojų ūkiuose ir prekinio paruošimo kooperatyvuose priklausomai nuo frakcijos dydžio ir kokybės svyravo nuo 800 iki 850 litų už toną, o fasuotų - nuo 1000 iki 1060 litų. Ankstyvųjų bulvių derlius vėluoja dėl vėlyvo pavasario ir vėsių orų. Todėl tikėtina, kad masinė šviežių bulvių prekyba prasidės tik liepos viduryje.

Birželio pirmoje dekadoje baigėsi 2005 metų derliaus kopūstų realizacija iš šaldymo kamerų bei buvo pradėti realizuoti naujojo derliaus kopūstai. Baigiamų realizuoti pernykščio derliaus kopūstų kaina siekė 800 litų už toną.

Pernai tuo pačiu metu senojo derliaus kopūstų kaina siekė 1000 litų už toną. Prasidėjus masinei naujojo derliaus kopūstų realizacijai, vidutinė jų kaina siekė 2800 litų už toną, vėlesnėmis birželio savaitėmis pradėjo pigti - nuo 1800 litų iki 1200 litų už toną.

Įsiliejus į bendrą ES rinką šviežių kopūstų kainų dinamiką Lietuvoje lemia iš Lenkijos įvežamos produkcijos kaina, kuri minėtu laikotarpiu laikosi panašaus lygio nuo 2004 metų.

Baigiantis pernykščio derliaus morkų atsargoms, rinkai tiekiamos tik neplautos morkos, kurių kaina siekia 1100-1300 litų už toną. Paskutinės burokėlių atsargos realizuojamos beveik dvigubai brangiau negu pernai tuo pačiu metu - nuo 900 iki 1200 litų už toną


-ELTA

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • Komentarų nerasta