Naujienos

Kanados pilietė Lima Zaniewski po paros, praleistos Anykščių ligoninėje, buvo šokiruota. Nuo 1981 metų Kanados sostinėje Otavoje gyvenanti, daug metų šioje šalyje medicinos seserimi dirbusi moteris šią vasarą vieši gimtuosiuose Anykščiuose, tvarkosi mirusių tėvų namuose. Bedirbant per karščius, jai ,,susuko“ nugarą - teko kreiptis pagalbos į medikus.
Ką išgyveno Anykščių ligoninėje, Kanados pilietė ,,Anykštai“ išdėstė raštu.

L.Zaniewski, buvusi Galinytė, pastaraisiais metais į Lietuvą grįždavo kone kasmet, matė, kaip keitėsi mūsų šalis, bet su medikais reikalų Lietuvoje neturėjo. Dabar ji pajutusi, kad, bent jau komunikacijos požiūriu, Anykščių ligoninė liko tokia pat, kaip buvo Brežnevo laikais, prieš jos emigraciją.
,,Karštis alina, norisi permainų ir ne tik gamtoje, politikoje, bet permainų ir tarpusavio santykiuose, ypač gydymo įstaigose. Esame nuolanki tauta: pripratino prie visko, nutylim ir susitaikom, net matydami negeroves. Bijom prabilti, bijom tiesos, ir tai tapo įpročiu.

O man bado akis - negaliu nutylėti, gal kad 40 metų gyvenu svetur - nelabai suprantami dalykai Anykščių gydymo įstaigoje. Todėl noriu pasidalyti savo išgyvenimais ligoninės priėmimo skyriuje. Problema - mano neatsargumas ir ... ligoninės Priėmimo skyrius.
Tik atvykusi į skyrių pajutau, kad medicininės procedūros palauks : pirma finansinės procedūros, juk esu užsienio pilietė. Kaip nueiti į trečią aukštą susimokėti, jei vos pastoviu su dviem ramentais. Liftas yra, bet kaip man jį pasiekti? Kodėl nenuvežus vežimėliu? Bet gal mąstau pagal užsienio standartus... Geroji, taip įvardiju, medicinos sesuo pasitarnauja ir padeda su formalumais, o paprašiusi vandens, gaunu puodelį. Atsigauna ir kūnas, ir siela - parodytas supratimas slopina ir troškulį per karštymetį.
Keistai atrodė apžiūros procedūra. Reikėjo gulti apžiūrai ant taip vadinamos kušetės, kuri nebuvo paruošta - nei vienkartinio užtiesalo, nei palutės. Kūnas lipo nuo karščio prie čiužinio, o mintys sukosi: kas gulėjo? Kieno prakaitas likęs? Viliuosi - ne žmogaus, turinčio odos problemų... Ar ta kušetė tinkamai paruošta - dezinfekuota - kitam pacientui? Ar šitaip taupoma ligonių sveikatos sąskaita, ar tai šiaip abejingumas?...
Neabejoju gydytojų profesionalumu ir kompetencija, tačiau yra vienas ,,bet“ - bendravimas. Jautiesi, lyg būtum kaltas, kad sutrukdei jų laiką, jautiesi, lyg būtum atsidūręs tardymo kabinete, bet tik ne pas pagalbą suteikiantį specialistą. Bendravimas kaip mechaninio roboto, bet tik ne kaip gydytojo. Nepakeliant akių nuo popierių. Pasiteiravusi antrą kartą, išgirdau burbtelėjimą - ,,jau sakiau“. Liūdnai atrodė toks pokalbis. Hipokrato priesaika pamiršta? Pasikabinkit kabinete prisiminimui.
Kai pasiūlė praleisti naktį stebėjimo palatoje - sutikau. Vėl mokestis, bet tai nėra problema, užsienio piliečiui paslaugos mokamos. Problema, kad ten išbuvau visą parą, neturėdama jokios informacijos, už ką moku. Kodėl nepaaiškinti, kas ligoniui priklauso už sumokėtus pinigus, o kas nepriklauso? Komunikacijos - nulis. Tik parą išbuvusi ir susimokėjusi 90 eurų, sužinojau, kad nepriklauso ir rytinis arbatos puodelis. Kodėl nepaaiškinus, kad už papildomą mokestį yra galimybė gauti pietus, vakarienę ar pusryčius? Juk esame ES, o ne Trečiojo pasaulio šalis.
Taip ir išrašė su neišimtu kateteriu rankoje. Paliko - gal prisiminimui, gal kaip suvenyrą. Nežinau, kaip reaguoti į tokį neatsakingumą ir aplaidumą (nei datos, nei kaip išimti). Ką daryti žmogui, kuris nėra medikas? Kai paprašiau išrašo, pasiūlė ateiti kitą dieną. Nesvarbu, ar turiu aš tokią galimybę, ar ne. Tai gal išsiųs man jį paštu? Bet net ir po savaitės - išrašo nėra. Abejingumas, neatsakingumas? Ar toliau tylėti ir taikytis prie tokio požiūrio į žmogų, į pacientą? Ar taip įsišaknijusi praktika, kad to nereikia pastebėti, nes tai yra normalu?
Gal nieko nestebins, kad toje pačioje palatoje gulėjęs pacientas po traumos dejavo, visą naktį prašė vandens, bet taip jo ir nesulaukė iki pat ryto.
Gal tikrai reikalinga geležinė ranka, o ne palaida bala? Linkiu saugios vasaros. Jokiu būdu nesirkit! - ,,Anykštos” skaitytojams patarė L.Zaniewski.