Tyrimas: SAM intervencijos blogins pacientams paslaugų kokybę, medikams – prastesnės darbo salygos

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdomi pokyčiai pacientams pablogins paslaugų prieinamumą, o medikams – darbo užmokestį, dėl to gali augti šešėlio ir korupcijos rizikos, skelbiama antradienį pristatytame tyrime.

Vertinimą atliko ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkai ir Europinės strateginių konsultacijų įmonės „Claria Strategy Partners“ analitikai. Tyrimą užsakė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija.

Kaip skelbė BNS, privačios įstaigos pastaruoju metu aktyviai kritikavo valdančiųjų planus nuo kitų uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, vadino juos neatitinkančiais Konstitucijos.

Papildomas priemokas šiuo metu iš pacientų dažniausiai ima privačios įstaigos.

Blogės paslaugų kokybė, augs eilės

ISM ir „Claria Strategy Partners“ vertinimo studijoje išskiriamos trys esminės sektoriaus problemos – ilgos pacientų eilės, dideli tiesioginiai mokėjimai bei medikų trūkumas. Tačiau anot analitikų, SAM prioritetai nėra nukreipti į sritis, galinčias daugiausiai prisidėti prie šių iššūkių sprendimo. 

Kaip nurodoma vertinime, SAM siūlomos pataisos skirti prioritetą valstybinėms įmonėms padidins eiles valstybinėse įmonėse, kadangi Valstybinė ligonių kasa (VLK) pirmumo tvarka sudarys sutartis su valstybinėmis gydymo įstaigomis. Dėl šios priežasties pacientams mažės galimybė gauti valstybės kompensuojamas paslaugas privačiose įstaigose.

„Mes modeliuojame, jog dabar jau ilgos eilės, kurios yra viena iš didžiųjų problemų, galimai dar pailgės, dėl to, kad šiandien jos yra trumpesnės privačiose įstaigose ir privačios įstaigos iš dalies sprendžia tą ilgų eilių problemą. Jeigu tie patys pacientai sugrįš į valstybines, tai tai turėtų situacija pablogėti“, – vertinimo studijos pristatymo metu teigė ISM rektorius Dalius Misiūnas.

Vertinimo studijos duomenimis, pacientai norėdami gauti paslaugą greičiau arba gauti geresnę paslaugą, bus pasiryžę mokėti kyšius. Dėl įžvelgiama rizika, kad planuojami pakeitimai pablogins situaciją visiems sveikatos sistemos dalyviams bei padidins valstybės išlaidas.

„Vienas neraminantis dalykų yra tai, kad jeigu bus įgyvendinti šitie siūlomi sprendimai tam, kad gautum gydymą, reikės turėti ir pinigų, ir pažinčių“, – teigė pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.

„Jau ir dabar pagal visus korupcijos žemėlapius sveikatos priežiūros sistema yra ta, kur pokyčiai vyksta per lėtai. (…) Tačiau dabar yra sukuriamos prielaidos, kad norėdamas gauti kitokią paslaugą, žmogus turės susimokėti“, – teigė ji.

Mažės atlyginimai, galima medikų emigracija

Dėl siūlomų SAM įstatymų pataisų, anot mokslininkų bei analitikų, medikams kyla darbo užmokesčio mažėjimo ir emigracijos didėjimo rizika. Valstybinei ligonių kasai gali išaugti viešųjų finansų poreikis bei didėti šešėlis ir korupcija.

Analitikų vertinimu, priėmus pataisas, medikų atlyginimai gali sumažėti iki 14 proc., o sistemos išbalansavimas valstybei gali kainuoti papildomus maždaug 117 mln. eurų.

„Didelis iššūkis yra medikų trūkumas. Prognozuojama, jog iki 32 metų Lietuvoje trūks netgi 11 tūkst. medicinos darbuotojų. Čia verta paminėti, jog didelis trūkumas susidaro būtent slaugytojų pusėje“, – teigė ISM universiteto rektorius D. Misiūnas.

„Claria Strategy Partners“ partneris Justinas Šukys vertinimo studijos pristatymo metu akcentavo ir galimą medicinos darbuotojų emigracijos tikimybę. Suprastėjus darbo sąlygoms, medikai gali priimti sprendimą išvykti iš šalies. 

„Jeigu mes tą mediką, mūsų lyderiaujantį specialistą, išstumsime iš privataus sektoriaus, priversime jį dirbti viešajame sektoriuje, su blogesnėm sąlygom, su mažesniu atlyginimu, vėlgi, ta emigracija gali tiktai padidėti. Tai yra rizika, ypač turint omeny medikų trūkumą, kuris yra identifikuotas kaip viena iš probleminių sričių“, – vertinimo studijos pristatymo metu teigė J. Šukys.

Studiją atlikę mokslininkai siūlo Vyriausybei perskaičiuoti Valstybinės ligonių kasos nustatytus sveikatos priežiūros paslaugų įkainius ir Privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, o apmokėjimą gydymo įstaigoms susieti su teikiamų paslaugų kokybe bei rezultatais.

Taip pat pabrėžiama, kad eilės situacija gali būti sprendžiama ir turimais ištekliais, įgyvendinant gerosios valdysenos principus, steigiant nepriklausomas valdybas, įdiegiant veiklos efektyvumo ir produktyvumo didinimo bei kokybės gerinimo programas.

Kaip skelbė BNS, ministerija dar birželį teigė girdinti privačių įstaigų nuogąstavimus. Pasak ministrės Marijos Jakubauskienės, draudimas gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas nebus absoliutus, Vyriausybė patvirtins medicininių indikacijų ir priemonių sąrašą, už kuriuos bus galima primokėti.