Orai

Kas turėtų tapti populiariausia 2021-ųjų metų Anykščių slaugytoja?

Dienos anekdotas

– Nustok man rodyti liežuvį, nes susirgsi!
– Kuo galiu susirgti rodydamas liežuvį?
– Žandikaulio ir nosies lūžiu bei hematomomis po abiem akim!

Komentaras

Taigi:„Gyvename laikais, kai protingi žmonės laikomi kvailiais, kvailiai laikomi protingais, sveiki žmonės laikomi ligoniais, ligoniai laikomi sveikais. Turi būtinai sirgti, į oganizmą leistis nuodus, po 2-3 dozes į metus, tik tada būsi laikomas sveiku. O tas žmogus, kuris turi gerą imuninę sistemą, daug metų nesirgo peršalimo ligomis, laikomas ligoniu ir pavojingu, nes jis nenori dalyvauti eksperimentinių vakcinų išbandyme, klauso specialistų, kurie daug metų tiria koronavirusus ir perspėja, jog vakcinos yra rizika žmogaus imuninei sistemai ir jokios naudos, nes pasiskiepiję taip pat bus viruso nešiotojai ir taip pat sirgs, todėl jie niekuo nesiskirs nuo nepasiskiepijusių, todėl privalės elgtis taip pat.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymą vertinu kaip fašizmą. Įdomu tik ar į valdžią išrinkti yra visiškai kvaili, jog nesuvokia, kad tokie siūlymai yra nusikalstami, pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnius, bet ir tarptautinės teisės dokumentus, Europos Tarybos rezoliuciją, ar yra tokie tikri, kad jų šeimininkas yra galingas ir toks bus visada, todėl už tai ateityje jiems nereikės atsakyti. Pritariantiems fašizmui, reikėtų nors kažkiek įjungti savo smegenis, ir pagavoti, kad po vieno idiotizmo gali sekti kitas idiotizmas, kuris gali ir juos skaudžiai paliesti.
Lietuvą seniai valdo ne protas, išmintis, dirbantis dėl valstybės ir jos gyventojų, bet gudrumas, savanaudiškumas, kai dirbama dėl savęs, partinių gaujų ir narių naudos. Toks yra rinkėjų pasirinkimas. Ypač tai gerai matoma šioje kadencijoje. Uždarius Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, ir net visą Vyriausybę, niekas jų nepasigestų, galbūt net nauda būtų – būtų sutaupyta daug milijonų."

Skaityti komentarus (5)
Stabtelėjimas žiemkenčiais žaliuojančiuose Palaukiškių laukuose.


Svėdasų jaunieji šauliai jubiliejinius Lietuvos šimtmečio metus užbaigė  prasmingu žygiu „Briedžio pėdsakais“, kuriuo prisiminė ir pagerbė pirmąjį šio krašto partizanų junginių kūrėją, „Žalgirio“ būrio vadą Povilą Baroną-Briedį ir paminėjo Lietuvos kariuomenės šimtmetį.

Švelniai pabarstytais baltučiu sniegu, tvirtai gruodo sukaustytais laukais, vieškeliais ir miško takeliais iškeliavome tuoj po vidurdienio. Nemenkas linksmuolių būrys kartu su mokytoja Regina Žvirbliene, visas tuzinas ir dar priekyje žengiantis keliavedys. Mažytė trispalvė voros priekyje, tvirta lazdyno lazda, šventame miške iškirsta, keliavedžio rankoje ir nuotykių pajauta širdyse.
Pro ištuštėjusį „Pentagono“ gyvulių ūkį, jaunu pušynu, užsukant į egzotiškais rašmenimis išmargintais akmenų paminklais apkaišytus žydų kapus, pro Miliūniškio vienkiemius, keistus, nematytus vandens valymo įrenginius, šulinio rentinį su paslėptais mėlynais batais, nusileidome į platų Vasintos upelio slėnį. Smagiai virvančią tėkmę peržengėme dviem lieptais, kilome į Palaukiškių kalną, ant jo stūksojo neįprastai mėlynos spalvos namas. Pasukome per suartas dirvas, gėrėjomės didžiuliu pamiškio sodybos sodu, mėginom ledo stiprumą žemkenčių želmenimis žaliuojančioje dirvoje, trumpam žengėme paplente, po to, ties Šlapiašiliu, perėjome greitkelį, judėjome smėliakeliu pro Ralickienės pušynėlį jau didžiojo Butėnų kaimo žemėmis, pro Galinio ežerėlį, kairėje palikdami Šv. arkangelo Mykolo figūrą, stūksantį paminklą Butėnų partizanams. „Barono viloje“, jos kieme stabtelėję prisiminėme šioje vietoje buvusią vado P. Barono-Briedžio sodybą, jo žūtį, jo kalėjimų ir tremties vargus patyrusių artimųjų bei net penkių sūnų likimus.
Žvelgėme į tolumose besiganančius elnius, stogastulpį kalvoje, akmenų sodą. Suradome didžiojo Butėnų kaimo partizanų bunkerio vietą, nepaprastai ilgą tunelį menančią griovą, bei vis dar gilią slėptuvės duobę. Klaidžiais ir smagiais miško keleliais paslydinėdami išėjome prie Janulio piramidės, mažojo vėjo malūno.
Dar kartą plačiu tiltu peržengėme Vasintos upelę ir plačiu Sausalaukės lygumų vieškeliu, sparčiu žingsniu pasiekėme iš tolo mus baltu varpinės bokštu pasitinkančius Svėdasus.
Trys valandos kaitinančio smagumo, beveik keturiolika tūkstančių metrinių žingsnių, puikus krašto ir istorijos pažinimo pliūpsnis, skatinantis naujiems pagarbios atminties žygiams.

 

Raimondas GUOBIS

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
Įkelti daugiau