Nieko dabar jau nebestebina visuomenės reakcija į kai kuriuos neįprastus, keistokus politikų, valdžios vyrų ir moterų priimamus nutarimus, dažnai atvirai dėl to stebimės, piktinamės ir galvojame, kad nuostabą keliantys sprendimai gimsta tiktai dabarties politinių veikėjų vėjavaikiškėse galvose.

Keistokų planų, sumanymų būta, pavyzdžiui, ir „smetoniniais“ laikais. Antai, ketinta taip smarkiai išplėtoti geležinkelių tinklą, kad bėgiais mūsų Lietuvėlė tiesiog būtų vagote išvagota.

Respublikos centriniame valstybiniame archyve saugomi dokumentai byloja, kad, įgyvendinus  prieškario Lietuvos planuose numatytus darbus, traukiniai turėjo pasiekti ne vieną dabartinio Anykščių rajono miestelį.

Antai, 1922 metų sausio pradžioje Lietuvos Geležinkelių Valdybos Taryba svarstė naujų geležinkelių statybos darbo planus, patvirtino svarbiausius uždavinius. Trečiaeiliu uždaviniu buvo minimas siaurojo geležinkelio Ukmergė – Vidiškiai – Kavarskas – Anykščiai tiesimas. Tačiau sudėtinga finansinė padėtis šalyje sutrukdė tuos planus netgi pradėti įgyvendinti, nekalbant apie jų užbaigimą.

Tiktai 1937- iesiems besibaigiant vėl intensyviai pradėta svarstyti geležinkelių tinklo plėtimo planus. Net buvo sudarytas naujų „siaurukų“ tiesimo planas dvylikai metų į priekį. Pirmoje eilėje tame plane buvo įrašyta naujojo geležinkelio linija Kaunas – Ukmergė – Anykščiai – Svėdasai –Zarasai.

Darbų pradžia čia buvo numatyta 1942 metais, o 1947-aisiais šia linija jau turėjo važinėti keleiviniai ir krovininiai traukiniai.

1939-aisiais po naujų ir ilgų svarstymų buvo patvirtintas naujas dokumentas „Siaurųjų geležinkelių plėtimo reikalu“, kuriame svarstytos galimybės nutiesti siaurojo geležinkelio liniją maršrutu Kaunas – Zarasai. Tuo tikslu aptarti net trys skirtingi variantai: 1) Kaunas – Vandžiogala –Šėta – Pagiriai – Troškūnai –Viešintos – Šimonys – Skapiškis – Kamajai – Jūžintai – Dusetos –Zarasai; 2) Kaunas – Vandžiogala – Šėta – Siesikai – Ukmergė – Želva – Molėtai – Kukuciškis (Kuktiškės) –Tauragnai – Salakas – Zarasai;  3) Kaunas – Rumšiškės – Gelvonai – Pabaiskas –Ukmergė – Kavarskas – Anykščiai – Svėdasai – Užpaliai – Dusetos – Zarasai. Šio dokumento sudarytojų nuomone, būtų priimtiniausias trečiasis variantas, kadangi kai kurios šių vietovių geriausiai atitinka tas kryptis, kuriomis bus galimybė ateityje tiesti naujus geležinkelius.

Kaip ir ankstesniame variante, geležinkelio tiesimo darbai turėjo prasidėti 1942-aisiais, o juos užbaigti ketinta 1947-aisiais.

Dar kartą Lietuvos Geležinkelių Taryba pakoregavo planus 1940-ųjų pavasarį. Tuomet buvo numatyta tiesti plačiojo geležinkelio liniją Kėdainiai – Ukmergė – Pabradė ir siaurojo geležinkelio linijas: Rokiškis – Svėdasai – Anykščiai – Ukmergė –Vilnius, taip pat Ukmergė – Jonava – Kaunas ir Panevėžys – Ukmergė.

Žinoma, ir šie geležinkelio tiesimo darbai nebuvo atliekami. Viską iš esmės pakoregavo sovietinė okupacija, prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas...

O vis tik būtų įdomu, koks likimas lauktų tokių geležinkelių dabar, jeigu jie Aukštaitijoje būtų buvę nutiesti?