Pirmadienį mirus popiežiui Pranciškui, Katalikų Bažnyčioje prasidėjo gedulo laikotarpis, tačiau taip pat tai reiškia, kad netrukus bus renkamas jo įpėdinis.
Toliau apžvelgiame 15 kardinolų – diplomatų, teologų, tarpininkų ar jau žinomų Vatikane Bažnyčios veikėjų, – kurie laikomi galimais favoritais tapti kitu popiežiumi, jie suskirstyti pagal regionus.
Tačiau šis vadinamųjų „papabili“ sąrašas anaiptol nėra baigtinis, ir Pranciškaus įpėdiniu gali tapti koks nors mažiau žinomas kardinolas.
EUROPA
70 metų Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinas (Pjetras Parolinas), Italija
Beveik visą Pranciškaus pontifikato laikotarpį P. Parolinas buvo Vatikano vyriausiasis diplomatas ir antras svarbiausias žmogus Vatikane.
Jį pažįsta ne tik gausybė pasaulio lyderių, bet ir daugelis Romos kurijos – Šventojo Sosto valdžios organo – darbuotojų.
Būdamas Pranciškaus Kardinolų tarybos, patariamojo organo, narys, P. Parolinas atliko svarbų vaidmenį 2018 metais sudarant istorinį Šventojo Sosto ir Kinijos susitarimą dėl vyskupų skyrimo.
60-metis Jeruzalės lotynų apeigų patriarchas Pierbattista Pizzaballa (Pjerbatista Picabala), Italija
P. Pizzaballa yra vyriausiasis Artimuosiuose Rytuose dirbantis katalikas, kurio valdos apima Izraelį, palestiniečių teritorijas, Jordaniją ir Kiprą.
Kardinolu jis buvo paskirtas 2023 metų rugsėjį, prieš pat prasidedant Izraelio ir „Hamas“ karui.
Pranciškonas ragino abi puses siekti taikos, o per Kalėdas pernai vadovavo mišioms Gazoje ir Jeruzalėje.
69 metų Bolonijos arkivyskupas Matteo Maria Zuppi (Matėjas Marija Cupis), Italija
M. M. Zuppi, Romos Šventojo Egidijaus bendruomenės narys, daugiau nei tris dešimtmečius dirba diskretišku Vatikano diplomatu, taip pat buvo popiežiaus Pranciškaus specialusis taikos pasiuntinys Ukrainoje.
M. M. Zuppi, pagarsėjęs kelionėmis dviračiu po Boloniją, yra populiarus dėl savo dešimtmečius neblėstančio darbo vargstančiųjų labui. Jis taip pat pasisako už migrantų ir homoseksualių katalikų priėmimą į Bažnyčią.
Nuo 2022 metų jis yra Italijos vyskupų konferencijos (CEI) pirmininkas.
69-erių Claudio Gugerotti (Klaudijus Gudžerotis), Italija
Iš Italijos Veronos miesto kilęs diplomatas ir poliglotas C. Gugerotti yra slavų ekspertas.
Jis dirbo nuncijumi – Šventojo Sosto ambasadoriumi – keliose šalyse, įskaitant Britaniją, Sakartvelą, Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją ir Ukrainą.
2022 metais C. Gugerotti, konsultavęs popiežių Pranciškų dėl Rusijos karo Ukrainoje, buvo paskirtas Rytų Bažnyčių dikasterijos prefektu.
66-erių Marselio arkivyskupas Jeanas-Marcas Aveline’as (Žanas Markas Avelinas), Prancūzija
Alžyre gimęs J.-M. Aveline’as didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Marselyje ir yra simbolinė pietų Prancūzijos uostamiesčio figūra.
Dvasininkas, laikomas artimu popiežiaus Pranciškaus bičiuliu, 2013 metais buvo paskirtas Marselio pagalbiniu vyskupu, o 2022 metais pakeltas į kardinolus.
Nuolat besišypsantis J.-M. Aveline’as pasisakė už religijų ir kultūrų dialogą ir migrantų gynimą – abi šios temos buvo pagrindiniai popiežiaus Pranciškaus pontifikato principai.
75 metų Stokholmo arkivyskupas Andersas Arborelius (Andersas Arborelijus), Švedija
A. Arborelius, 2017 metais paskirtas pirmuoju Švedijos kardinolu, atsivertė į katalikybę daugiausiai protestantiškoje Skandinavijos šalyje, kurioje gyvena viena labiausiai sekuliarizuotų visuomenių pasaulyje.
Jis yra pirmasis Švedijos katalikų vyskupas nuo protestantų reformacijos laikų ir griežtas Bažnyčios doktrinos gynėjas, ypač prieštaraujantis tam, kad moterys galėtų būti diakonėmis ar kad būtų laiminamos tos pačios lyties asmenų poros.
Kaip ir popiežius Pranciškus, A. Arborelius pasisako už migrantų, įskaitant krikščionis, katalikus ir potencialius atsivertėlius, priėmimą į Europą.
68-erių Goco vyskupas emeritas Mario Grechas (Marijus Grekas), Malta
M. Grechas yra Vyskupų sinodo generalinis sekretorius, kuris renka informaciją iš vietinių bažnyčių svarbiausiais Bažnyčiai klausimais – dėl moterų vietos religijoje ar antrą kartą susituokusių išsiskyrusių žmonių – ir perduoda ją popiežiui.
Jam teko subtiliai balansuoti, sekant popiežiaus Pranciškaus pavyzdžiu ir kuriant atvirą, dėmesingą Bažnyčią, bet kartu pripažįstant konservatorių susirūpinimą.
Jis pripažino katalikų „brolišką dialogą“ visais lygmenimis ir kartu patikino tradicionalistus, kad Bažnyčia „nėra demokratija, Bažnyčia yra hierarchinė“.
72-ejų Estergomo-Budapešto arkivyskupas metropolitas Peteris Erdo (Pėteris Erdas), Vengrija
Intelektualas, gerbiamas kanonų teisės ekspertas P. Erdo kalba septyniomis kalbomis, yra išleidęs mažiausiai 25 knygas ir pripažintas dėl savo atvirumo kitoms religijoms.
Tačiau jo ryšiai su nacionalisto ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybe, kurio griežtos prieš migrantus nukreiptos pažiūros prieštarauja popiežiaus Pranciškaus pažiūroms, praeityje buvo sulaukę dėmesio.
Komunizmo laikais užaugęs kardinolas, žinomas dėl savo entuziazmo evangelizmui, yra konservatyvus tokiais klausimais kaip homoseksualų santuokos ir antrą kartą besituokiantys išsiskyrusieji.
67 metų Liuksemburgo arkivyskupas Jeanas-Claude’as Hollerichas (Žanas Klodas Holerikas), Liuksemburgas
Jėzuitas, kaip ir popiežius Pranciškus, J.-C. Hollerichas daugiau kaip 20 metų praleido Japonijoje, yra Europos ir Azijos kultūrinių ryšių bei vokiečių literatūros specialistas.
Tvirtai laikydamasis dogmų, teologas vis dar atviras poreikiui Bažnyčiai prisitaikyti prie visuomenės pokyčių, panašiai kaip argentinietis velionis popiežius, kuriam jis buvo artimas ir kuriam dirbo patarėju Kardinolų taryboje.
J.-C. Hollerichas pasisako už aplinkossaugą ir ragina pasauliečius, ypač jaunimą, labiau įsitraukti į Bažnyčios veiklą.
AZIJA
67-erių Manilos arkivyskupas metropolitas emeritas Luisas Antonio Tagle (Luisas Antonijus Taglė), Filipinai
L. A. Tagle, Azijos kandidatas į popiežiaus sostą, yra charizmatiškas nuosaikus dvasininkas, nebijantis kritikuoti Bažnyčios dėl jos trūkumų, įskaitant seksualinį nepilnamečių išnaudojimą.
Jis laisvai kalba angliškai, yra iškalbingas oratorius, pasižymi saviironišku humoru ir, kaip ir Pranciškus, yra didelis vargšų, migrantų ir visuomenės pakraštyje atsidūrusių žmonių gynėjas.
2012 metais Benediktas XVI jį paskyrė kardinolu, o 2013 metais konklavoje, kurioje buvo išrinktas Pranciškus, jis jau buvo laikomas realiu kandidatu į popiežius.
76-erių Jangono arkivyskupas Charlesas Maung Bo (Čarlzas Maung Bo), Mianmaras
2015 metais popiežius Pranciškus Ch. Maung Bo, Azijos vyskupų konferencijų federacijos pirmininką, paskyrė kardinolu – pirmuoju ir vieninteliu jo šalyje.
Dvasininkas ragino konfliktų krečiamame Mianmare palaikyti dialogą ir susitaikymą, o po 2021 metų karinio perversmo kreipėsi į opozicijos protestuotojus, ragindamas nesiimti smurto.
Jis gynė persekiojamus daugiausia musulmonus rohinjus, vadindamas juos etninio valymo aukomis, ir pasisakė prieš prekybą žmonėmis, griaunančią daugelio jaunų Mianmaro žmonių gyvenimus.
AFRIKA
76-erių Keip Kousto arkivyskupas emeritas Peteris Turksonas (Piteris Tarksonas), Gana
Vienas įtakingiausių Bažnyčios kardinolų iš Afrikos P. Turksonas dažnai minimas kaip galimas pirmasis juodaodis popiežius, nors 2010 metais jis sakė, kad nenori šių pareigų, ir tvirtino, kad bet kuriam tokioje situacijoje atsidūrusiam popiežiui būtų nelengva.
Jis yra Popiežiškosios mokslų akademijos ir Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos kancleris.
P. Turksonas, gimęs kuklioje 10 vaikų šeimoje, moka šešias kalbas ir ne kartą lankėsi Pasaulio ekonomikos forume Davose, siekdamas įtikinti verslo lyderius apie vadinamosios „nuvarvėjimo ekonomikos“ žalą.
65-erių Kinšasos arkivyskupas Fridolinas Ambongo Besungu, Kongo Demokratinė Respublika
Fridolinas Ambongo Besungu yra vienintelis kardinolas iš Afrikos popiežiaus Pranciškaus Kardinolų taryboje, pontifiko patariamajame komitete.
Būdamas Afrikos ir Madagaskaro vyskupų konferencijų simpoziumo pirmininku, pernai sausį jis pasirašė laišką, kuriame išreiškė nepritarimą Vatikano deklaracijai, leidžiančiai kunigams ne liturginiu keliu laiminti tos pačios lyties asmenų sąjungas.
Viename 2023 metais paskelbtame interviu jis paskelbė, kad „Afrika yra Bažnyčios ateitis, tai akivaizdu“.
PIETŲ IR ŠIAURĖS AMERIKA
69 metų Čiklajo arkivyskupas emeritas Robertas Francis Prevostas (Robertas Frensis Prevostas), JAV
Iš Čikagos kilęs R. F. Prevostas yra įtakingos Vyskupų dikasterijos, kuriai pavesta patarinėti popiežiui dėl naujų vyskupų skyrimo, prefektas.
Jis daug metų dirbo misionieriumi Peru ir yra šios Pietų Amerikos šalies Čiklajo arkivyskupas emeritas.
2023 metais popiežiaus Pranciškaus kardinolu paskirtas vyras taip pat yra Popiežiškosios Lotynų Amerikos komisijos pirmininkas.
75-erių Niujorko arkivyskupas Timothy Dolanas (Timotis Dolanas), JAV
Linksmo būdo ekstravertas, turintis airiškų ir amerikietiškų šaknų, T. Dolanas yra teologijos konservatorius, griežtai pasisakantis prieš abortus.
Jam būnant Milvokio arkivyskupu, jo vyskupijoje buvo kilęs didelis seksualinio išnaudojimo skandalas.
Tuo metu Niujorke, mažėjant Bažnyčios narių skaičiui, T. Dolanas stengėsi priimti į savo gretas vis daugiau ispanakalbių gyventojų, kurie daugiausia yra katalikai.
