Toks disidentas Nijolės Sadūnaitės portretas buvo publikuotas „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 74-ajame numeryje 1987 m. vasarą.
Šiandien sukanka 25 metai, kai 1989 m. liepos 18 d. tuomet dar Lietuvos SSR Aukščiausiasis Teismas priėmė nutarimą reabilituoti disidentę Nijolę SADŪNAITĘ.
Anykščiuose užaugusi, čia vienuolės ir tikėjimo gynėjos gyvenimo kelią pasirinkusi N. Sadūnaitė 1974 m. vasarą buvo sovietinio saugumo užklupta su įkalčiais, kai spausdino 11-ąjį nelegalaus pogrindžio žurnalo „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ numerį. Tuomet ji buvo areštuota ir nuteista laisvės atėmimu šešeriems metams – trejiems metams sunkiųjų darbų ir trejiems metams ištrėmimo. 1975–1980 m. N. Sadūnaitė kalėjo Rusijoje – Mordovijoje bei Sibire.
Grįžusi į Lietuvą, 9-ajame dešimtmetyje ji tęsė pogrindinę veiklą, toliau dalyvaudama „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidyboje: rinkdavo žinias, pristatydavo jas redaktoriui, redaguodavo, daugindavo, gabendavo leidinį į Maskvą, iš kur jis pasiekdavo Vakarus. Nuo 1982 m. keletą metų ji gyveno nelegaliai Lietuvoje ir Rusijoje, nuolat slapstydamasi, 1987 ir 1988 m. buvo sovietinio saugumo suimta ir tardoma, kankinama, nuodijama narkotikais ir radiacija, tačiau niekada neprarado optimizmo.
1989 m. vasarą, likus dar daugiau nei pusmečiui iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, N. Sadūnaitė buvo viena pirmųjų Lietuvos disidentų, sulaukusi oficialiosios valdžios pripažinimo, kad jos persekiojimas ir kalinimas buvo neteisėtas. Tokį verdiktą teismas paskelbė savo iniciatyva, jokio prašymo ją reabilituoti N. Sadūnaitė niekuomet nerašė.
