Pernai nuosaikiai mažėjo registruotas nedarbas ir augo darbo paklausa. Išskirtinis praėjusių metų darbo rinkos ypatumas – moterų nedarbo rodiklio spartesnis mažėjimas – nuo 9 iki 8,5 proc., taip pat smuktelėjo ir 16-24 m. amžiaus jaunimo nedarbas – nuo 4,2 iki 3,8 proc., rodo Lietuvos darbo biržos pateikti duomenys.
Sausio 1 d. darbo ieškojo 6,6 tūkst. mažiau gyventojų nei praėjusių metų pradžioje. Lietuvos darbo biržos registre – 162,6 tūkst. registruotų bedarbių, kurie sudarė 9 proc. darbingo amžiaus gyventojų.
Teritorinių darbo biržų specialistams aktyviai bendradarbiaujant su darbdaviais, per metus įregistruota 235,5 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausiai darbo pasiūlymų pateikė didmenine ir mažmenine prekyba, apdirbamąja gamyba, statyba ir transportu užsiimančios įmonės. Visus metus didžiausias įsidarbinimo galimybes turėjo vairuotojai, virėjai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai bei reklamos ir rinkodaros specialistai.
2015 metais, pasak Lietuvos darbo biržos, paklausa ypač išaugo finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovams, akušerijos specialistams, medicinos ir patologijos laboratorijų technikams, cheminio apdorojimo įrenginių valdymo operatoriams, viešbučių registratoriams ir vyresniesiems parduotuvių darbuotojams.
Nedarbo mažėjimas susijęs su išaugusiomis užimtumo galimybėmis – praėjusiais metais į darbo rinką buvo integruota 330,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Daugiausiai tarpininkauta darbo paieškoje – įdarbinta 185,5 tūkst., iš jų – 57 tūkst. jaunų bedarbių.
Teritorinės darbo biržos sudarė galimybes per 67,3 tūkst. nedirbančių žmonių – 8 tūkst. daugiau nei pernai – sugrįžti į darbo rinką dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Iš jų – kas trečias buvo vyresnis kaip 50 metų, ilgalaikis bedarbis ir jaunimas iki 29 metų. Darbo rinkoje paklausias profesijas ir kompetencijas įgijo per 17,3 tūkst. bedarbių ir įspėtų apie atleidimą darbuotojų – dauguma iš karto buvo įdarbinti. Net 26,3 proc. buvo daugiau norinčių dirbti savarankiškai pagal verslo liudijimus – tokią veiklą pradėjo 78,1 tūkst. Praėjusiais metais augo visų užimtumo formų apimtys, labiausiai – beveik 14 proc. remiamas įdarbinimas.
Nedarbas yra struktūrinio pobūdžio – neįsidarbina seniai nedirbantys žmonės. Tinkamai panaudoti turimus pasyvius darbo išteklius ir į darbo rinką reintegruoti seniai nedirbančius, praradusius kompetencijas ar motyvaciją skatino septyni specializuoti ESF lėšomis įgyvendinami projektai. Vyresnio amžiaus bedarbiams, neįgaliesiems ir jaunimui greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje 2015 metais pradėti įgyvendinti trys nauji projektai. Metų pabaigoje startavo projektas „Atrask save”, kuris teiks ankstyvos intervencijos ir aktyvumo skatinimo priemones jaunimui.
Teisingai pasirinkti profesiją ar pradėti darbo biografiją jaunimui padėjo dar aštuoni nauji 2015 metais atidaryti Jaunimo darbo centrai. Lietuvoje jie veikia 37 savivaldybėse. Sausio 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo registruota 28,5 tūkst. jaunų bedarbių iki 29 metų. Tarp darbo ieškančių jaunuolių beveik 40 proc. buvo nepasirengę darbo rinkai ir neturėjo jokios kvalifikacijos.
Pasak Lietuvos darbo biržos pateiktos statistikos, sausio 1 d. didžiausias bedarbių skaičius šalyje ir toliau išliko Ignalinos – 17,6 proc., Lazdijų – 16,1 proc. ir Zarasų – 15,6 proc. rajonų savivaldybėse. Tarp didmiesčių daugiausiai nedirbančių darbingo amžiaus gyventojų buvo Panevėžyje – 8,6 proc., mažiausiai – Vilniuje – 6,3 proc. Registruotų bedarbių mažiausiai fiksuota Elektrėnuose – 5,1 proc., Trakuose – 5,5 proc. ir Kretingoje – 6 proc.
