2019-ieji „Anykštos” žmonių akimis

Vidmantas ŠMIGELSKAS, žurnalistas

Geriausias metų straipsnis. Man esmių esmė yra ,,rievės“. Ten turi būt daug matematikos, ne tik literatūra. Dar ir emocijos reikia, kitaip ne „rievės“, o lavonas. Gražus, pudruotas, gerai aprengtas, bet negyvas… Analitinių tekstų nominacijoje šiemet debiutavo, toks naujas jaunas neetatinis korespondentas Juozas Ratautas. Ne visada Juozui pritariu, bet jo dėstymo maniera, idėjų grindimas, mano supratimu, tapo 2019-ųjų redakcijos atradimu. Aišku, mano ,,rievės“ geresnės, bet jomis nesigiriu, nes esu labai kuklus.

 Metų įvykis. Tas, dėl kurio važinėju ir dar ilgai važinėsiu į Molėtus. Su STT vizitais į Anykščius niekas negali konkuruoti. Ir iš esmės su STT konkuruoti nėra sveika. Apskritai 2019-ieji buvę žiauriai turiningi. Vien Šventosios upėje kiek buvę įvykių – amfibija maudėsi, eglutė vis plūduriuoja, tiltą  Anykščių šilelyje per upę pakabino. 2019-ieji ypatingi ir valdininkų reemigracija į savo darbovietes – į UAB Anykščių komunalinis ūkis grįžo Kazys Šapoka, į Anykščių turizmo ir verslo informacijos centrą – Renata Gudonienė, į rajono vyriausiojo architekto pareigas – Daiva Gasiūnienė, į Investicijų ir projektų valdymo skyrių – Mantas Vaičiulevičius.

Metų netikėtumas. Eugenijaus Pajarsko grąžinimas į Anykščių seniūnijos seniūno pareigas. Tiesą sakant, ir kad jį atleis iš darbo, netikėjau, bet kad grąžins, tai čia išviso kaip Kosmonautų gatvė Kurkliuose…  
Savivaldos rinkimų rezultatai? Penkių pretendentų į merus galimybes vertinau apylygiai, tad tik Vaidučio Zlatkaus pergalė būtų buvusi netikėta.

Metų posakis. Ir sienos turi ausis! Moki žodį – rasi kelią … į Molėtus. Skūpus moka pavedimu. Negirk dienos kol pinigai į sąskaitą „neįkrito“. Ir t.t.