2024-ųjų netektys Lietuvoje

 Baigiantis metams, naujienų agentūra BNS primena svarbias 2024-ųjų netektis Lietuvoje.

Rimas Tuminas

Kovo 6 dieną Italijoje mirė vienas žymiausių Lietuvos teatro režisierių Rimas Tuminas, jis ėjo 73 metus.

R. Tuminas buvo vienas Vilniaus mažojo teatro steigėjų, 1994 metais jis apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Jis daugiau nei dešimtmetį yra dirbęs Rusijoje, gavęs šios šalies apdovanojimų.

R. Tuminas pastatė daugiau nei 60 spektaklių pagal Rusijos, Lietuvos kitų šalių dramaturgų kūrinius, jo darbai buvo rodomi įvairiose pasaulio teatrų scenose.

„Išėjo didis teatro režisierius, kuris buvo vienas pagrindinių kūrėjų lietuviško teatrinio fenomeno, to reiškinio, kursi tapo garsus visame pasaulyje, kuris padarė didelę įtaką apskritai lietuviškam teatrui, kuris kūrė savo mokyklą teatro, savo mokinius, buvo idealistas ir humanistas teatre“, – apie velionį sakė režisierius Oskaras Koršunovas.

Su R. Tuminu dirbęs dramaturgas Marius Ivaškevičius teigė, kad tai buvo vieno iš trijų Lietuvos teatro bokštų“ netektis.

„Vieno netekome prieš penkis-šešis metus, Eimunto Nekrošiaus, dabar išėjo antras, liko Oskaras Koršunovas. Nėra ko pridurti. Tai yra didžiulis teatro mastelis, žmogus, garsinęs Lietuvą visame pasaulyje“, – sakė M. Ivaškevičius.

2007 – 2022 metais R. Tuminas Maksvoje ėjo Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro meno vadovo pareigas.

2021-aisiais jis pelnė Rusijos vyriausybės kultūros premiją, tačiau R. Tuminui pasitraukus iš minimo teatro vadovo pareigų po Rusijos invazijos į Ukrainą, 2022 metais ji buvo atšaukta. Režisierius yra dukart pelnęs svarbiausią Rusijos teatro apdovanojimą – Auksinę kaukę.

Dėl savo pasisakymų Rusijos žiniasklaidai 2021-aisiais režisierius buvo sulaukęs kritikos, tuomet duodamas interviu Rusijos televizijai R. Tuminas pareiškė nesureikšminantis Lietuvos okupaciją lėmusio Motolovo ir Ribentropo pakto bei nelaikantis rusų okupantais. Lietuvoje kilus pasipiktinimui dėl tokios menininko pozicijos, R. Tuminas tuomet tai pavadino prieš jį įvykdyta provokacija.

Nijolė Sadūnaitė

Sovietmečio disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė mirė kovo 31 dieną, eidama 86 metus.

Aktyvi antisovietinė veikėja, vienuolės kelią po mokyklos pasirinkusi moteris 1975 metais sovietų režimo buvo nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą, jai skirta įkalinimo bausmė griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir tremtis.

Grįžusi į Lietuvą N. Sadūnaitė vėl įsitraukė į „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidybą, dėl to buvo toliau sovietų saugumo persekiojama.

1987 metų rugpjūčio 23 dieną ji su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje paminėti Ribentropo ir Molotovo paktą. Mitinge po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas.

N. Sadūnaitė yra apdovanota įvairiais valstybės apdovanojimais, o po mirties buvo apdovanota Seimo įsteigta Aleksandro Stulginskio žvaigžde.

Prezidentas Gitanas Nausėda pavadino ją gyvu sovietų okupacijos metais pavergtos, bet nepalūžusios, už laisvę kovojančios Lietuvos simboliu.

„Jos nuostabi herojiška asmenybė nustebino ir sužavėjo visą laisvąjį pasaulį. Jos šviesi kova bus įkvėpimo šaltinis laisvę saugoti įsipareigojusioms Lietuvos kartoms“, – teigta prezidento užuojautoje.

Gediminas Kirkilas

Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas mirė balandžio 20 dieną, būdamas 72 metų.

Jis ministro pirmininko pareigas ėjo 2006-2008 metais, taip pat yra dirbęs krašto apsaugos ministru.

Į Seimą šis politikas rinktas nuo 1992 metų, jis yra vadovavęs Lietuvos socialdemokratų partijai, o politinės karjeros pabaigoje buvo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos steigėjas ir pirmininkas.

G. Kirkilas buvo Komunistų partijos narys, bet Atgimimo laikotarpiu buvo vienas iš Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos šalininkų.

Bendražygiai jį vadino išskirtinio talento politiku.

„Tai buvo aukščiausio rango ir gebėjimų šalies politikas. Nuomonės vienu ar kitu klausimu išsiskirdavo, bet jis turėjo retą politikų tarpe gebėjimą ieškoti kompromiso, šnekėtis ir nepamesti iš akių šalies nacionalinių interesų“, – po G. Kirkilo mirties sakė socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Jis buvo itin gerbiamas ir politinių oponentų.

„Politikoje nebūtinai sutampa intelektas ir politinės pareigos, bet Gedimino asmenyje viskas tilpo. Jis buvo išlaikytas, pasižymėjęs padorumu žmogus“, – sakė liberalas Eugenijus Gentvilas.

Rolandas Rastauskas

Eidamas 70-uosius, rugsėjo 5 dieną mirė  lietuvių rašytojas Rolandas Rastauskas.

Slapyvardžiu RoRa žinomas kūrėjas Vilniaus universitete (VU) baigė anglų filologijos studijas, aštuonerius metus dirbo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, dėstė VU, nuo 1986 metų – Klaipėdos universitete. Nuo 2016 metų jis dirbo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

1972 metais R. Rastauskas debiutavo pjese „Lenktynių aitvaras“, išleido eilėraščių ir esė rinkinių, teatrinių istorijų knygą „Bermudų trikampis“, parengė prozos inscenizaciją, parašė scenarijų, sukūrė skaitymo performansų.

R. Rastauskui skirtos Ievos Simonaitytės literatūrinė premija, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija, Lietuvos nacionalinė premija, Jotvingių premija, ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

„Jis man reiškė daug. Jis buvo žmogus unikumas, žmogus reiškinys. Jo spalvinga asmenybė talpino be galo daug: jis buvo jautrus, kūrybiškas, supratingas. Man dabar sunku kalbėti, nes sunku patikėti, kad taip nutiko. Juolab kad žmogus turėjo tiek daug planų“, – naujienų portalui „15min“ apie velionį sakė jo artimas bičiulis, fotomenininkas Remigijus Treigys.

Teatro kritikas, publicistas, kultūros apžvalgininkas Vaidas Jauniškis Rolandą Rastauską sakė prisiminsiantis kaip neišdildomą kultūros fenomeną.

„Jei kalbėtume kaip apie rašytoją, kaip jau yra įvardyta – jis buvo frazės, sakinio riteris, tiesiog Mokytojas stiliaus, pajautimo. O jei kalbėtume kaip apie žmogų, tai jis tiesiog tą stilių skleidė, juo gyveno. Buvo savotiškas ypatingo gyvenimo būdo, sakyčiau, net dendiško, ambasadoriumi. Gražaus, aštraus, satyriško žvilgsnio savininkas, visuomet gebėjęs laiku ir taikliai pateikti repliką“, – „15min“ sakė V. Jauniškis.

Juozas Žilys

Rugsėjo 7 dieną, sulaukęs 82 metų, per savo gimtadienį mirė pirmasis Konstitucinio Teismo pirmininkas, vienas iš Konstitucijos kūrėjų Juozas Žilys.

Teisininkas 1993–1999 metais buvo pirmuoju Konstitucinio Teismo pirmininku, vėliau dirbo Seimo pirmininko patarėju, Teisinės pagalbos centro vadovu, ėjo Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo valdybos bei Valstybinio studijų fondo valdybos pirmininko pareigas.

Su Sąjūdžio dalyviais 1988-aisiais J. Žilys rengė naujos LSSR Konstitucijos projektą, 1990–1991 metais su Aukščiausiosios Tarybos deputatais ir kitais teisininkais kūrė Lietuvos Respublikos Konstitucijos koncepcijos metmenis.

1992 metais jis vadovavo darbo grupei, rengusiai Konstitucijos projektą, taip pat dalyvavo rengiant Pilietybės, Referendumo, Savivaldos pagrindų, Prezidento rinkimų įstatymų ir kitų teisės aktų projektus.

Dabartinis Konstitucinio Teismo pirmininkas Gintaras Goda sakė, kad Lietuva neteko ypač inteligentiško, išskirtinės bendravimo kultūros žmogaus.

„Netekome tikrai išskirtinio, teisininkai sakys, kad teisininko, bet šiaip žmogaus. Ypač inteligentiško, išlaikyto, santūraus ir neįžeidusio, turbūt, per savo profesinę ir asmeninę karjerą kitų žmonių niekada. Labai išskirtinis žmogus“, – teigė G. Goda.

Fania Brancovskaja

Eidama 103-iuosius metus, rugsėjo 22 dieną mirė Holokaustą išgyvenusi buvusi Vilniaus geto kalinė, aktyvi Holokausto atminties įamžinimo puoselėtoja Fania Brancovskaja.

Ji į Vilniaus getą pateko 19 metų ir jame išbuvo iki paskutinės jo dienos, visą jos šeimą naciai nužudė.

2017 metais F. Brancovskaja apdovanota Lietuvos valstybės ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad F. Brancovskaja metai iš metų liudijo skaudžią praeitį.

„Tegul mums tai būna įpareigojimas ir toliau kovoti su bet kokiomis neapykantos ideologijų apraiškomis“, – rašyta šalies vadovo užuojautoje.

––––––––––––––––––––––––––––––––––––

SAUSIS

Sausį eidamas 110 metus mirė vyriausias žmogus Lietuvoje, Kaišiadorių rajono gyventojas Juozas Mereckas, būdama 98-erių metų mirė paskutinė vyriausios Lietuvos teatro kartos aktorė Genė Jasiūnaitė-Beržinienė, eidamas 89-uosius metus mirė žymus archeologas Vytautas Urbanavičius.

VASARIS

Vasarį eidamas 83-uosius metus mirė buvęs Aukščiausios Tarybos–Atkuriamojo Seimo narys Stanislavas Peško, būdama 81-erių mirė aktorė Aldona Janušauskaitė, būdamas 79-erių mirė Lietuvos poetas, prozininkas, žurnalistas Algimantas Kaminskas, eidamas 85-uosius metus mirė buvęs vidaus reikalų ministras ir parlamentaras Virgilijus Bulovas.

KOVAS

Kovą nesulaukusi 82-ejų mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė.

BALANDIS

Balandį eidama 94-uosius mirė rašytoja, prozininkė Vytautė Žilinskaitė, būdamas 79-erių mirė žinomas Lietuvos geografas Paulius Kavaliauskas.

GEGUŽĖ

Gegužę sulaukęs 87-erių mirė žinomas Lietuvos istorikas Liudas Truska, būdama 64-erių mirė Kauno miesto kamerinio teatro aktorė, dailės ir teatro tyrinėtoja Alma Joana Masiulionytė, eidamas 90-uosius metus mirė Lietuvos prozininkas, žurnalistas Raimondas Kašauskas.

BIRŽELIS

Birželį eidamas 86-uosius metus mirė pramoginių ir sportinių šokių judėjimo Lietuvoje pradininkas, daugkartinis šalies čempionas ir nusipelnęs treneris Vidutis Pranciškus Kamaitis, būdamas 56-erių mirė visuomenininkas, atlikėjas, buvęs Kauno miesto tarybos narys Aušrys Kriščiūnas-Tynta.

LIEPA

Liepą būdamas 73-ejų mirė vienas Lietuvos pramonininkų konfederacijos įkūrėjų, buvęs Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ prezidentas ir elektronikos gamyklos „Vilniaus vingis“ vadovas Vaclovas Šleinota, eidama 94-uosius metus mirė buvusi Tauro apygardos partizanų ryšininkė, Kengyro sukilimo Steplage dalyvė, laisvės kovų dalyvė Leonora Daumelytė-Jakaitienė (Tulpė), būdamas 73-ejų mirė pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Vaclovas Litvinas, eidamas 80-uosius metus mirė literatūrologas, semiotikas, vertėjas Kęstutis Nastopka.

RUGPJŪTIS

Rugpjūtį eidamas 95-uosius metus mirė etnomuzikologas, chorų ir orkestrų dirigentas Algirdas Vyžintas, būdamas 84-erių mirė architektas Audronis Katilius, eidamas 90-uosius metus mirė Lietuvos miškininkas, buvęs miškų ūkio ministras ir aplinkos viceministras Albertas Vasiliauskas. Būdamas 65-erių mirė Anykščių rajono tarybos narys ir buvęs meras Sigutis Obelevičius, eidamas 82-uosius metus mirė poetas, vertėjas Algimantas Mikuta, būdamas 64-erių mirė plaukikas, olimpinių žaidynių ir Europos čempionas, pasaulio sidabro medalio laimėtojas Robertas Žulpa.

RUGSĖJIS

Rugsėjį eidamas 85-uosius metus mirė ekonomistas, Kovo 11-osios Akto signataras Vladas Terleckas, būdamas 74-erių mirė teatro ir kino dailininkas, scenografas Galius Kličius, eidama 62 metus, mirė teisininkė, buvusi teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Būdamas 77-erių metų mirė skulptorius Juozas Lebednykas, eidamas 89-uosius metus mirė dailininkas Valentinas Antanavičius, būdamas 56-erių mirė olimpietis, pirmasis istorijoje nepriklausomos Lietuvos olimpinės delegacijos vėliavnešys Gintaras Jasinskas, taip pat eidama 86-uosius metus mirė Lietuvos baleto artistė, primabalerina, pedagogė Leokadija Aškelovičiūtė-Razmienė.

SPALIS

Spalį eidamas 94-uosius metus mirė architektas Algimantas Mačiulis, būdamas 76 mirė ekonomistas, buvęs Seimo narys Algimantas Matulevičius.

LAPKRITIS

Lapkritį būdama 94-erių mirė žymi knygų iliustratorė, grafikė ir pedagogė Birutė Žilytė-Steponavičienė, eidama 92-uosius metus mirė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė emeritė, habilituota mokslų daktarė Nijolė Misiūnienė, būdamas 93-ejų mirė Lietuvos teatrologas Markas Petuchauskas, eidamas 74 metus mirė kompozitorius ir muzikantas Andrius Kulikauskas.

GRUODIS

Gruodį eidamas 81-uosius mirė Lietuvos rašytojas ir vertėjas Teodoras Četrauskas.

Gruodį eidamas 95-uosius mirė buvęs sveikatos apsaugos ministras, gydytojas, pedagogas, mokslininkas Jonas Platūkis.