Daugelis Lietuvos piliečių nesitikėjo, kad po trisdešimties nepriklausomybės metų krikščionių bendruomenės žodis bus slopinamas, niekinamas ir varžomas, nors Konstitucija garantuoja tikėjimo ir pažiūrų laisvę. Tai darantys yra toleruojami ir valdžios institucijų, nors viešai kalbame apie toleranciją, pakantumą, patyčių atsikratymą, lygias teises!
Tildomi ne tik pasauliečiai, kurie išdrįsta ginti prigimtines žmogaus, šeimos teises, bet ir dvasininkai, kurių tiesioginė pareiga kalbėti ir aiškinti apie moralinį blogį, perspėti savo ganomuosius vengti nuodėmės…
Sovietmečiu bolševikiniai marksistai visomis brutaliausiomis priemonėmis kovojo prieš bažnyčios skleidžiamas moralės idėjas. Kunigai buvo apšaukiami tamsybininkais, juodaskverniais. Buvo niekinami ir persekiojami. Tapo tarsi raupsuotaisiais. Bet tik ne tikintiesiems!
Kunigai, susibūrę į Tikinčiųjų teisėms ginti komitetą, nebijojo ir drąsiai skelbė Dievo žodį, rodė į neteisybes, išlaikė tvirtumą ir savo idealų neišsižadėjo! Didele dalimi jų, o ne dabartinių, „ekspertų“ dėka Lietuva tapo laisva.
Lietuvos bažnyčia sunkiausiais momentais Lietuvai buvo veiklos priešakyje: vasario 16-ąją, pasirašant nepriklausomybės aktą, Sausio 12-ąją prie Seimo, televizijos bokšto… Ji visada išsakydavo tiesą bei rūpestį ateitimi.
Istorija kartojasi?
Jeigu tai tęsis, galima bus konstatuoti, kad gyvename keistoje, iškreiptoje demokratijoje, kuri virsta selektyvia demokratija, t. y. primetant dabartinės mažumos ideologines nuostatas daugumai!
Šiandien intelektu nepasižyminčios butaforinės garsenybės nutolo nuo savo tiesioginių funkcijų ir ėmėsi keistokos veiklos – nurodinėti, kaip turi gyvuoti Bažnyčia, ką turi veikti kunigai.
Kaltinimas, kad neva, kunigai ir vyskupai peržengia ribas, ateina iš interesų grupių, kurios ir siekia kontroliuoti viešąją erdvę, bei monopolizuoti „teisingas“ pažiūras.
Popiežius Pranciškus Lietuvos jaunimui patarė atsiminti savo tautos šaknis!
Juk tomis patikrintomis vertybėmis mes remiamės jau šimtmečius!
Pasaulėžiūra – ne politika ir šv. Raštas juk ne paprasčiausia pamaldi lektūra, o daugeliui mūsų žmonių – Gyvenimo kodeksas! Ir šiuo Kodeksu vadovaudamiesi Lietuvos vyskupai ir kunigai turi pilną teisę kalbėti apie kelią į Amžinybę, įspėti dėl paklydimų ir sudrausminti nuodėmes darančius.
Valdžios institucijų pareiga rodyti pavyzdį ir neleisti sugriauti demokratijos pagrindų.
Krikščionių sąjunga palaiko ir remia atskirų Lietuvos kunigų išsakytą poziciją. Visomis išgalėmis jų siekius remsime!
