Nausėda Seimui teikia siūlymą gyventojų einamųjų sąskaitų lėšas per ILTE įlieti į ekonomiką

Šalies vadovas Seimui pateikė siūlymą įteisinti naują galimybę valstybei skolintis iš gyventojų – mokėti palūkanas už jų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, o šiuos pinigus per nacionalinį plėtros banką ILTE įlieti į šalies ekonomiką.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė svarstyti tai numatantį Savanoriško gyventojų lėšų kredito įstaigų specialiosiose einamosiose sąskaitose ekonominio įveiklinimo įstatymo projektą su Valstybės skolos ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymų pakeitimais.

„Gyventojų indėlių įveiklinimas leistų pasiekti du tikslus: gyventojai galėtų užsidirbti iš savo einamosiose sąskaitose laikomų lėšų, o šalies ūkis gautų naujų plėtros finansavimo galimybių ilgalaikiams grąžą duodantiems investiciniams projektams“, – Prezidentūros pranešime teigė šalies vadovas.

Siūloma, kad savo indėlius įveiklinti norintis gyventojas tai turėtų sutikti daryti savanoriškai, tam jam būtų atidaryta specialioji einamoji sąskaita, kurios lėšos būtų priskirtos ekonomikos augimo finansavimo programai. 

Programą įgyvendinantys komerciniai bankai šias lėšas – ne daugiau nei 2,5 tūkst. eurų – skolintų nacionaliniam plėtros bankui, o pinigai būtų naudojami vykdant valstybės ir savivaldybių įmonių energetikos, ekonomikos konkurencingumo, valstybės saugumo ir gynybos, būsto ir susisiekimo projektus.

Anot Prezidentūros, šios lėšos ir toliau būtų draudžiamos Indėlių draudimo fonde ir, nors komerciniai bankai jas skolintų ILTE, gyventojai bet kuriuo momentu galėtų pasiimti dalį ar visas šioje sąskaitoje laikomas lėšas. 

Taip pat numatoma, kad vienu metu gyventojas galėtų turėti tik vieną tokią specialiąją einamąją sąskaitą.

Palūkanų normos dydis už šias lėšas būtų nustatomas atsižvelgiant į Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą palūkanų normos už indėlius dydį, tai būtų daroma Vyriausybės nutarimu du kartus per metus.

Programos palūkanų norma, mokama gyventojams, pagal siūlomą įstatymo projektą negalėtų būti mažesnė už 0,1 proc. ir ne didesnė nei 3 proc.

Kredito įstaigai būtų suteikiama valstybės garantija už ILTE pagal šią indėlių įveiklinimo programą paskolintas lėšas.

Anot Prezidentūros, rengiant šį įstatymo projektą buvo gauta teigiama ECB išvada.

Kartu Seimui teikiamu Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektu siekiama sudaryti galimybę teikti valstybės garantiją dėl paskolų, naudojamų įveiklinant indėlius.

Tuo metu Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo projektu siūloma numatyti, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai tvirtinant skolinimosi planus turėtų būti įvertinama galimybė pasinaudoti indėlių įveiklinimo įstatyme numatytais finansavimo šaltiniais.

Anksčiau komentuodamas šį mechanizmą ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas Eltai sakė, kad sukūrus šį mechanizmą pats bankas indėlių nepriimtų, o lėšas nukreiptų į mažos rizikos projektus.

Anot ILTE vadovo, prezidento siūlymas padėtų spręsti problemą, kad gyventojai komerciniuose bankuose indėliuose laiko daug lėšų, kurios „nedirba“ finansų sistemoje, bankų paskolų portfelis neauga taip greitai, kaip norėtųsi, todėl šios lėšos neprisideda prie gynybos, infrastruktūros ir kitų valstybei svarbių sričių finansavimo.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Eltai sakė, jog būtina įvertinti plėtros bankui kylančias rizikas ir įsitikinti, kad mechanizmui išpopuliarėjus ILTE turėtų, kur šias lėšas investuoti, taip pat skeptiškai vertino galimybes indėlių palūkanų normos dydį sieti su infliacijos rodikliais.

Lietuvos banko (LB) duomenimis, pernai bankuose buvo laikoma 78,8 mlrd. eurų indėlių, iš jų Lietuvos gyventojų indėliai sudarė 26,9 mlrd. eurų, o užsienio gyventojų ir verslo indėliai – 34,1 mlrd. eurų.