Bardas Kazimieras Jakutis sakė, kad jo autobiografinėje knygoje bus atvirų pasakojimų.
Dariaus Baltakio nuotr.
Anykščiuose gyvenantis bardas, mecenatas, UAB „Lonas ir partneriai“ generalinis direktorius Kazimieras Jakutis šį rudenį išleis autobiografinę knygą.
Knyga vadinsis „Veidrodin pažiūrėjus“ – taip pat, kaip K. Jakučio senelio parašytas eilėraštis ir pagal eilėraštį sukurta daina.
„Biografija prasidės nuo senelio. Mano senelis buvo tuometinis bardas – vaikščiojo po kaimą ir dainavo savo eilėraščius. Aš jaučiu didelę sąsają su savo seneliu, nors jo nepažinojau. Jį pažįstu iš raštų, tėtės, kitų žmonių prisiminimų.
Tai bus pasakojimas apie senelį, apie giminę, apie šaknis, paskui – apie audringą, nesusitupėjusią jaunystę, gal ir nelabai brandžią brandą. Bus paatviravimų, bus daug nuotraukų“, – apie būsimą biografinę knygą kalbėjo dainuojamosios poezijos atlikėjas, aktyviai koncertuojantis po Lietuvą, K. Jakutis.
Šią knygą ruošia rašytoja, K. Jakučio draugė, jonavietė žurnalistė ir rašytoja Jurgita Lieponė, kuri yra parašiusi ne vieną žymių Lietuvos žmonių biografiją.
„Ji mane ir paskatino – jei ne Jurgita, būčiau neprisiruošęs. Galvojau – kam čia reikia, bet Jurgita pasakė: liks anūkams. Ir tikrai, pagalvojau – o jei turėčiau savo senelio užrašytas istorijas? Koks turtas! Su tokia mintim ir parašėm. Koncertų metu prekiausiu ir knyga“, – kalbėjo bardas K. Jakutis, kuris šiais metais sukūrė ir naujų dainų.
„Viena jų – „Dovanok man baltą“ – jau išėjo. Per vasarą dar išeis keturios ar penkios. Rudeniniam turui esu pasiruošęs. Dainas leidžiu specialiai po vieną, singlais. Praktiškai paruošta ir daina „Vasara, palauk“, kuri gimusi iš vaikystės prisiminimų, – apie naujausius kūrinius pasakojo dainų autorius ir atlikėjas. – Esu gimęs Kalviškiuose, kur netoli gelžkelis Peterburgas–Varšuva. Traukinio dundėjimas mums buvo įsirėžęs į kasdieninę veiklą – net laikrodžio nereikėjo, žinojom pagal traukinį, kiek valandų. Daina sukėlė prisiminimus, kai tarybiniais laikais atvažiuodavo leningradiečiai, „dačnikai“. Jie labai mėgdavo bendrauti, ateidavo pas mus pirkti pieno, o mamai ne tiek ta kapeika buvo svarbi, kiek bendravimas. Kartą, jau buvau paauglys, atvyko mergaitė. Ji liečia mano ranką, veidą, blakstienas, sakydama „kakyje resnyci“ („kokios blakstienos“ – sužinojau, kaip rusiškai „blakstienos“). To keistumo pagautas, aš pabėgau miškan, grįžtu, norėtųsi, kad ta mergiotė dar būtų, o jos nebėra… Ir ta daina lyg noras sustabdyti vasarą, jaunystę…“
K. Jakutis yra išleidęs dešimt savo dainų albumų.
























Apie tai ,kaip ukradinos teroristus ir nacistus reme ? Kaip finansavo civiliu zudynes ?