Balandžio 1 d. įsigalioję aplinkos ministro patikslinti reikalavimai žaliesiems pirkimams praplečia šių pirkimų erdvę ir atveria galimybes lengviau juos vykdyti.
Lietuvoje viešiesiems pirkimams kasmet išleidžiama daugiau kaip 6 mlrd. eurų. Daugumą jų vykdant pagal aplinkosaugos principus, mažės aplinkos tarša, bus skatinamos žaliosios inovacijos, ekologiškų produktų gamyba.
„Viešasis sektorius yra milžiniška perkančioji organizacija, todėl jame žalieji pirkimai turi tapti standartu. Valstybė savo perkamąja galia savaime paskatins žaliąją revoliuciją“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Žaliųjų pirkimų sistema atnaujinta ministro nustatytais pakeitimais, kurie paskelbti Teisės aktų registre.
Visų pirma, šiais pakeitimais patikslinta žaliojo pirkimo sąvoka. Žaliuoju pirkimu laikomas toks pirkimas, kurio vykdytojas siekia įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai viename, keliuose ar visuose prekės, paslaugos ar darbo gyvavimo ciklo etapuose.
Patobulinus žaliųjų pirkimų teisinį reguliavimą, sudaryta daugiau galimybių perkant prekes, paslaugas ar darbus naudoti ekologinius ženklus, sertifikatus, o perkant paslaugas ar darbus – aplinkos apsaugos vadybos sistemas.
Be to, perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams sudaryta galimybė kiekvieną pirkimą padaryti žaliu. Tais atvejais, kai nėra nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, perkančioji organizacija gali savarankiškai juos nustatyti pagal įtvirtintus principus (pavyzdžiui, sunaudojama mažiau gamtos išteklių, mažiau elektros energijos, prekės sudėtyje yra pakartotinai panaudotų ar perdirbtų medžiagų ir t. t.).
Žaliųjų pirkimų erdvę praplečia ir atnaujinti kriterijai transporto ir maisto srityse. Transporto srityje atnaujintos CO2 ribinės vertės, sumažintas perteklinių minimalių ir išplėstinių kriterijų skaičius. Maisto srityje išplėstos galimybės įsigyti ekologiškai augintus produktus. Pažymėtina, kad tai tik pirmasis viešiesiems pirkimams taikomų aplinkos apsaugos kriterijų atnaujinimo etapas. Jis šiemet bus tęsiamas ir kitose produktų grupėse.
Vyriausybės programos tikslams įgyvendinti planuojama, kad šiemet žalieji pirkimai galėtų sudaryti 30 proc., 2022 m. – 60 proc., o 2023 m. – jau 100 proc. visos vykdytų viešųjų pirkimų vertės (2019 m. sudarė vos 3,3 proc.).
