Jau dabar skaičiuojama, kad savaitgalį siautėjęs škvalas pridarė daugiau nei 21 mln. litų, neskaičiuojant žalos elektros tinklams, tačiau tikslesni duomenys paaiškės tik artimiausiomis savaitėmis.
Vyriausybė, įvertinusi, kokią dalį nuostolių patyrusiems gyventojams kompensuos draudimo bendrovės, kokią – savivaldybės savo lėšomis bei gavusi bendrą nuostolių vertinimą iš savivaldybių, spręs, kiek lėšų reiks skirti iš Vyriausybės rezervo, kuriame dabar 5 mln. litų.
Jau dabar skaičiuojama, kad savaitgalį siautėjęs škvalas pridarė daugiau nei 21 mln. litų, neskaičiuojant žalos elektros tinklams, tačiau tikslesni duomenys paaiškės tik artimiausiomis savaitėmis.
Vyriausybė, įvertinusi, kokią dalį nuostolių patyrusiems gyventojams kompensuos draudimo bendrovės, kokią – savivaldybės savo lėšomis bei gavusi bendrą nuostolių vertinimą iš savivaldybių, spręs, kiek lėšų reiks skirti iš Vyriausybės rezervo, kuriame dabar 5 mln. litų.
Kaip ir kitais panašiais atvejais, numatyta, kad nuo vėtros nukentėjusiems gyventojams parama skiriama ne piniginėmis išmokomis, bet iš dalies kompensuojant stichinės nelaimės padarinių šalinimo išlaidas per savivaldybes, prioritetą teikiant gyventojo būstui, atsižvelgiama į gyventojo socialinę padėtį ir patirtą žalą.
Stichijos padarinių tolesni likvidavimo darbai bus atliekami ir pagal viešųjų darbų programą – bus valomi miškai ir parkai, tvarkomos kapinės, pakelės, aptvarai ir šalinamos audros išgriautų medžių išvartos. Likvidavimo darbams bus skirta per 410 tūkst. litų, o juos atliks apie 200 darbo biržose registruotų bedarbių.
Stichijos padarinių likvidavimo darbai bus atliekami pagal viešųjų darbų programą, nukentėjusiose Alytaus, Kauno, Varėnos ir kitų rajonų seniūnijose. Stichinės nelaimės padarinių likvidavimui organizuojamiems viešiesiems darbams bus panaudotos lėšos iš Europos socialinio fondo.
Vėjo nusiaubtus valstybinius miškus numatoma sutvarkyti per du mėnesius. Skirstomųjų tinklų bendrovės elektros tiekimą jos dar neturintiems gyventojams planuoja atnaujinti per artimiausias dienas.
Pasak vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, išankstiniais duomenimis, vėtra didžiausią žalą padarė miškų ir elektros sektoriams. Keliams padaryta 1 mln. litų, miškams – 15 mln. litų, draudžiamiesiems įvykiams – apie 5 mln. litų nuostolių.
Vyriausybės posėdyje pažymėta, kad nelaimės padariniams likviduoti valdžios institucijos ir specialiosios tarnybos ėmėsi neatidėliotinų būtinų veiksmų, reagavo greitai, organizuotai ir sklandžiai. Atlikti gelbėjimo darbų buvo išsiųsta net 517 gaisrinių gelbėjimo ir 17 specialiųjų automobilių. Itin aktyviai padėti nukentėjusiems ėmėsi savivaldybės, vietos bendruomenės, visi gyventojai. Visų bendromis pastangomis siekiama, kad gyvenimas vėtros paliestose vietovėse grįžtų į normalias vėžes. Todėl Ministrą Pirmininką pavaduojanti Ingrida Šimonytė, komentuodama politikų pasisakymus apie tariamą institucijų neveiksnumą nelaimės akivaizdoje sakė: „tenka apgailestauti, kad kai kuriems politikams, žmonių nelaimė, matyt, tapo vienintelių būdu priminti apie save rinkėjams”.
