Vyriausybė pritarė siūlymui iš valstybės rezervo skirti 320,46 tūkst. eurų ūkininkams, kurie patyrė nuostolių dėl praėjusių metų pavasario šalnų ir ilgo lietingo periodo.
Kaip nurodoma Finansų ministerijos parengtame projekte, siūloma valstybės rezervo lėšų dalį laikyti „de minimis“ – mažos vertės valstybės pagalba atlyginti ūkininkų patirtai žalai.
Kompensacijomis tiek dėl šalnų, tiek dėl lietingo laikotarpio nukentėjusiems ūkiams numatyta atlyginti 22 proc. žalos.
„Kadangi šios 2 ekstremaliosios situacijos, paskelbtos 2025 metais, buvo valstybės lygio, abi paskelbtos dėl meteorologinių stichinių reiškinių – šalnų ir ilgo lietingo laikotarpio, abiem atvejais žalą patyrė žemės ūkio subjektai, manome, kad žalos kompensavimo principai turėtų būti vienodi“, – teigiama ministerijos teikime.
„Todėl, laikantis nuoseklumo, (…) ūkio subjektų patirtą žalą (dėl ilgo lietingo laikotarpio – ELTA) siūloma kompensuoti tokiu pačiu principu, t. y. tokia pat procentine dalimi, kaip ir nuo šalnų nukentėjusių žemės ūkio veiklos subjektų patirtus nuostolius, (22 procentai patirtos žalos dydžio)“, – rašo institucija.
Dėl pernai nuo šalnų patirtų nuostolių Alytaus rajono savivaldybei numatyta skirti 7,63 tūkst. eurų, Kretingos rajono savivaldybei – 2,31 tūkst. eurų.
Tuo metu, siekiant atlyginti dalį dėl produkcijos žūties po ilgo lietingo laikotarpio patirtų nuostolių, numatyta Kretingos rajono savivaldybei skirti dar 84,99 tūkst. eurų, 27,26 tūkst. eurų išmokėti Biržų rajono savivaldybei, 14,9 tūkst. eurų – Klaipėdos rajono savivaldybei.
Dėl lietingo laikotarpio padarytos žalos taip pat 88,25 tūkst. eurų numatyta skirti Panevėžio rajono savivaldybei, 57,2 tūkst. eurų – Plungės rajono savivaldybei, 6,79 tūkst. eurų – Radviliškio rajono savivaldybei, 5,6 tūkst. eurų – Rokiškio rajono savivaldybei, 21,1 tūkst. eurų – Skuodo rajono savivaldybei, 2,02 tūkst. eurų – Šiaulių rajono savivaldybei ir 2,3 tūkst. – Šilalės rajono savivaldybei.
Atsižvelgiant į savivaldybių merų ministerijai pateiktas išvadas apie gyventojų, kitos įstaigos, ūkių dėl šalnos patirtą žalą, Alytaus rajono savivaldybės nurodyta žala siekė 34,67 tūkst. eurų, Kretingos rajono – 10,5 tūkst. eurų.
Tuo metu dėl produkcijos žūties dėl ilgo lietingo laikotarpio Biržų rajono savivaldybė nurodė patyrusi 121,3 tūkst. eurų nuostolį, Kretingos rajono – 386,3 tūkst. eurų, Klaipėdos rajono – 67,7 tūkst. eurų, Panevėžio rajono – beveik 143 tūkst. eurų, Plungės rajono – 260,1 tūkst. eurų, Radviliškio rajono – 30,8 tūkst. eurų, Rokiškio rajono – 25,5 tūkst. eurų, Skuodo rajono – 93,3 tūkst. eurų, Šiaulių rajono – 9,2 tūkst. eurų, Šilalės rajono – 8,7 tūkst. eurų.
Taip pat numatyta įpareigoti Finansų ministeriją, teikiant Vyriausybei 2027–2029 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, atkurti šias valstybės rezervo lėšas.
Kaip skelbė ELTA, šių metų balandžio 1 dieną Vyriausybė atšaukė pernai paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų bei ilgo lietingo laikotarpio.
Jos paskelbimas suteikia galimybę pasinaudoti išlygomis netaikyti sankcijų žemdirbiams, dėl išskirtinių sąlygų negalintiems įvykdyti įsipareigojimų.
Ekstremali situacija dėl šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius, paskelbta pernai gegužės 28 dieną, dėl smarkių vasaros liūčių – rugpjūčio 13 dieną.
Anot ŽŪM, dėl ilgai trukusio lietingo periodo nukentėjo skirtingi žemės ūkio augalai (žieminiai kviečiai, bulvės ir kt.), dalis derliaus yra žuvę, o likusios dalies kokybė sparčiai prastėja, vėluoja derliaus nuėmimas.
Nuo pavasarinių šalnų nukentėjusių sodų ir uogų augintojų nuostoliams kompensuoti skirta 3,3 mln. eurų – 1,1 mln. eurų skyrė Europos Komisija (EK), nurodydama, kad valstybė pati gali prisidėti iki 200 proc. iš nacionalinių lėšų.
Taip pat šių metų vasarį Vyriausybė pritarė siūlymui iš valstybės rezervo skirti 40,9 tūkst. eurų Druskininkų, Alytaus rajono ir Pakruojo rajono savivaldybių ūkininkams, patyrusiems nuostolius dėl praėjusių metų pavasario šalnų.
