Bene prieš 16 metų leidyklą „Versmė” vadovaujama Petro Jonušo, pradėjo vykdyti įspūdingą Lietuvos tūkstantmečiui skirtą leidybinę programą „Lietuvos valsčiai” – rengti kraštotyrines lokalines ekepedicijas, telkti istorikus, etnografus, kitų sričių specialistus, gebančius surasti reikalingos informacijos archyvuose, leidiniuose, apklausti pateikėjus ir parašyti straipsnius. Kaimyniniai Panevėžio, Rokiškio, Utenos rajonai jau dalyvauja didžiame darbe, ar jungsis į jį anykštėnai?
Bene prieš 16 metų leidyklą „Versmė” vadovaujama Petro Jonušo, pradėjo vykdyti įspūdingą Lietuvos tūkstantmečiui skirtą leidybinę programą „Lietuvos valsčiai” – rengti kraštotyrines lokalines ekepedicijas, telkti istorikus, etnografus, kitų sričių specialistus, gebančius surasti reikalingos informacijos archyvuose, leidiniuose, apklausti pateikėjus ir parašyti straipsnius. Kaimyniniai Panevėžio, Rokiškio, Utenos rajonai jau dalyvauja didžiame darbe, ar jungsis į jį anykštėnai?
Numatoma išleisti – minimum100, maksimum – 400 serijos tomų, jei gerai seksis, bus įamžinti visi valsčiai, jų 1919 – 1940 m. Lietuvoje buvo net 530. Sumanymo vykdytojai pirmiausia nukreipė savo pajėgas ten, kur leidžiant bei rengiant knygas įvairiapusiškai talkino ir lėšomis prisidėjo savivaldybės bei privatūs rėmėjai, nes vieno klasikinio tomo išleidimas kainuoja apie 100 tūkst. litų.
Pirmoji serijos knyga buvo skurta Žagarei, o šiemet pavyko išleisti jau 18-ąjį valsčių istorijos tomą „Endriejavas”. Koks titaniškas tai darbas, suvoki sužinojęs, kad naujausiąją knygą autorių kolektyvas ruošė net 6 metus, o ji -1412 puslapių. Serijos knygos tautiškai žalios spalvos, didesnio formato, gausiai iliustruotos, joms straipsnius jau yra rašę 1500 autorių. Pamenu, kai mano rankas pateko 2001 m. išleista Raguvos krašto istorijos knyga. Ji man savo žalumu, didumu priminė žuvį, dėl įdomumo net ją pasvėriau, jos turinys pateisino didumą. Knygos puslapiuose suradau ir daug vertingos medžiagos apie vakarinį mūsų rajono pakraštį, priklausantį Troškūnų seniūnijai ir Raguvos parapijai, tai vienintelis tiesioginis prisilietimas prie mūsų krašto istorijos. Tiesa, šiemet viena iš šešių leidyklos „Versmė” organizuotų lokalinių ekspedicijų vyko kaimyniniame Svėdasams Užpalių krašte. Pasak dalyvės, lietuviškų kryžių bei koplytstulpių tyrinėtojos Jolantos Zabulytės, tenai susirinko palyginti nedidelis būrelis, vos keliolika, kai panašių darbų pirmtakės „Romuvos” ekspedicijos sutraukdavo ir po šimtą tėvynės labui pasidarbuoti panorusių entuziastų. Ar anykštėnai jungsis į „Versmės” projektą, kuris valsčius bus aprašytas pirmiausia, tokie klausimai kyla ne vienam serijos knyga pavarčius. Anykščiuose jų gauti nepaprasta, juk net bibliotekos Kraštotyros skyrius vos 4 knygas teturi, nors privalėtų turėti visas. Laukia, kada kas padovanos, o taip galima ir nieko nesulaukti. Jei jau anykštėnai įsijungtų į didijį projektą, tai pirmoji knyga būtų paskirta Viešintoms, nes ten apie 1994 m. vyko viena didžiausių „Romuvos” ekspedicijų, kurioje istorinę etnografinę medžiagą rinko legendiniai tyrinėtojai Vaclovas Milius, Kazimieras Eigminas ir kiti, jų surinkta medžiaga sudarytų knygos pagrindą.
