Kaip įžiemojus jaučiasi žvėrys miške, žuvys upėse ir ežeruose, neišskridusios gulbės? Apie tai su Anykščių aplinkos apsaugos agentūros specialistu Audriumi Pilka kalbėjosi žurnalistė Sveta Vitkienė.
Kaip įžiemojus jaučiasi žvėrys miške, žuvys upėse ir ežeruose, neišskridusios gulbės? Apie tai su Anykščių aplinkos apsaugos agentūros specialistu Audriumi Pilka kalbėjosi žurnalistė Sveta Vitkienė.
– Ar po storu ledu ir sniego sluoksniu žuvims nepritrūksta oro?
– Bijau „nukalbėti”, tačiau kol kas tokių pranešimų negauta. Kiek daugiau nervų patiria tvenkinius turintys ir į juos pernelyg daug žuvų prileidę anykštėnai. Buvo vienas pranešimas, kad šeimininkas pusę nakties turėjo darbo iš mažesnio į didesnį tvenkinį perkelti žuvis. Natūraliose tvenkiniuose deguonies po ledu ir sniegu kol kas nestinga.
– Praėjusią šaltą žiemą, prisimenu, buvo daug skundų, kad niekas nereaguoja į ežeruose įšalusias neišskridusias gulbes. Kaip šiemet?
– Žiemos pradžioje, kai atšalo staiga, buvo pranešimų ir aplinkosaugai, ir policijai apie likusius neišskridusius paukščius. Prisimenate, ne taip seniai Kavarske gulbė išėjo ant kelio, teko ją varyte varyti į vandenį. Tačiau dabar, kai šalčiai nusistovėjo, visi apsiprato, didelių bėdų nėra…
– Sakėte, kad didžiausią pavojų miško žvėrims kelia ant sniego užsidėjusi ledo pluta…
– Kai po atodrėkio atšąla, susidariusi ledo pluta labai pavojinga visiems kanopiniams miško gyventojams. Ledas juos žaloja. Kol kas šią žiemą sniegas tebėra purus, nežalojantis. Be to, žvėrims nėra jokios problemos prasikapsčius pro sniego sluoksnį ko nors gardaus po juo rasti.
