Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Svėdasų filiale paroda keičia parodą. Jaukioje bibliotekos Meno galerijoje nuolat eksponuojami tautodailininkų ir profesionalių menininkų darbai, organizuojami susitikimai su kūrybinės minties žmonėmis, parodų autoriais, vyksta knygų pristatymai, rašytojų bei literatų kūrybos popietės. Per ištisą dešimtmetį, kai veikia bibliotekos darbuotojų sumanumo ir geros valios žmonių paaukotomis lėšomis įrengta Meno galerija.
Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Svėdasų filiale paroda keičia parodą. Jaukioje bibliotekos Meno galerijoje nuolat eksponuojami tautodailininkų ir profesionalių menininkų darbai, organizuojami susitikimai su kūrybinės minties žmonėmis, parodų autoriais, vyksta knygų pristatymai, rašytojų bei literatų kūrybos popietės. Per ištisą dešimtmetį, kai veikia bibliotekos darbuotojų sumanumo ir geros valios žmonių paaukotomis lėšomis įrengta Meno galerija.
Svėdasų bibliotekos darbuotojos nesėdi sudėję rankų ir pradžiugina svėdasiškius bei miestelio svečius vis naujais susitikimais, įdomiomis parodomis.
Būtent toks renginys organizuotas ir kovo 12-ąją.
Pirmiausia visus, besirenkančius į bibliotekos Meno galeriją, pasitiko įvairiaspalvės Lietuvos dailininkų sąjungos nario, Šiaulių universiteto Menų fakulteto profesoriaus dailininko Ričardo Garbačiausko tapytos drobės. Parodoje, pavadintoje „Nerami erdvė” eksponuojama penkiolika labai savitų, išraiškingų, verčiančių susimąstyti tapybos darbų, kuriuose atsispindi ir gamtos motyvai, ir žmonių atvaizdai, ir abstrakčios kompozicijos, ir romantikos bei optimizmo kupini vaizdai. Tai „Pakrantės meldai”, „Barboros sapnas”, „Saulės apšviesti”, „Virpėjimas”, „Seni vartai”, „Audringas krantas”, „Karšta vasara”, „Abstrakti kompozicija”,”Nerealus”, „Žuvusiems forte atminti”, „Nerami erdvė” ir kiti unikalūs paveikslai.
Į tapybos parodos pristatymą atvyko ir patsai autorius dailininkas prof. Ričardas Garbačiauskas. Susirinkusius į parodos atidarymą vietinius gyventojus bei svečius pasveikino birbynės melodija svėdasiškis Utenos A.Šapokos gimnazijos auklėtinis, Utenos muzikos mokyklos moksleivis Pijus Vasiliauskas. Renginį pradėjusi vyr. bibliotekininkė Elena Bublienė pabrėžė, kad šį šeštadienį svėdasiškiai sulaukė tikrai neeilinės šventės- profesionaliojo meno parodos ir labai išraiškingų tapybos darbų autoriaus: „Šiomis dienomis bibliotekos lankytojus pasitinka šviesių, ramių spalvų paveikslais papuoštos Meno galerijos sienos, užkrečiantys visus pavasarine nuotaika, optimizmu…” Ji taip pat pasidžiaugė bibliotekos rėmėjais kraštiečiais meno bei verslo žmonėmis Rūta ir Petru Baronais, kurie padėjo įrengti Meno galeriją, prisideda prie įvairių renginių organizavimo, o taip pat tarpininkavo, kad ši profesionaliojo meno paroda iš Šiaulių atkeliautų į Svėdasus.
Pasak Rūtos Baronienės, profesorius Ričardas Garbačiauskas jiems dėstė universitete. Likimas taip pasisuko, kad buvę studentai Baronai su savo dėstytoju nuoširdžiai bendrauja iki šiolei. Šio žymaus menininko darbais ne kartą žavėjosi parodų, plenerų dalyviai įvairiuose Lietuvos miestuose, taip pat Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Estijoje, Švedijoje. „Kai dailininkui užsiminėme apie parodos surengimą Svėdasuose- jis mielai sutiko. Miestų gyventojai meno parodomis jau „persisotinę”, o štai tokia paroda mažame miestelyje- ryškus šviesulys provincijoje, neeilinis įvykis”,- kalbėjo kraštietė Rūta Baronienė.
Šiaulių universiteto Menų fakulteto profesorius dailininkas Ričardas Garbačiauskas prisipažino, kad jis niekuomet neatsisako dalyvauti parodose, prisidėti prie kultūros plėtojimo ir provincijoje. Dailininkas ne tiktai visuomenei papasakojo apie savo kūrybą, atskleidė daugelį menininko „virtuvės” paslapčių, bet ir atsakė į daugelį svėdasiškius dominančių klausimų. Jis yra surengęs dešimt personalinių parodų Lietuvoje ir užsienio šalyse, nuo 1982 metų dalyvauja parodose, projektuose ir pleneruose. Meninės kūrybos sritis- tapyba. Ankstesnio jo kūrybinio etapo darbams būdingas simbolinis žmogaus figūros vaizdavimas su siurrealizmo elementais. Vėlesni darbai- abstrakčios kompozicijos, inspiruotos gamtos nuotaikų kitimo. Joms būdingas natūralių gamtos paviršių- žemės, vandens, uolų faktūriškumas, tapybinės kalbos sudėtingumas. Pastaruoju metu autorius vėl sugrįžo prie žmogaus vaizdavimo, tame tarpe ir prie žaismingos moterų aktų variacijos. Anot dailėtyrininkų, R.Garbačiauskas priklauso taip vadinamai koloristinei lietuvių tapybos krypčiai, įnešdamas į ją gaivumo, romantikos ir optimizmo.
Pasak dailininko, į Svėdasus jis atvežė savo darbus, susijusius su gamtos tematika, nes čia gyvenantiems žmonėms tokia tema yra artimesnė, pažįstamesnė. Parodos autorius prisipažino, kad gamta jam taip pat „prie širdies”, gamtos tematika kūryboje užima ypatingą vietą. Tik gamta kūrybai gali duoti be galo daug variacijų, kiek čia spalvų, vaizdų, mirgėjimų, šviesos žaismo, atspindžių, emocijų. Studijoje to nepajusi. Todėl profesorius savo studentams taip pat rekomenduoja savo kūryboje remtis gamtos įspūdžiais, gamtos nuotaikų kitimais, „pasikrauti” gamtos vaizdais, kurie galės sėkmingai materializuotis į kūrinius. Atviraudamas apie savo kūrybinę „virtuvę”, dailininkas teigė, kad kiekvienam tapybos darbui reikia atsiduoti visa siela, kad vėliau kūrinys suvirpintų kitų širdis. Atsitiktinai užsukęs į studiją, skubėdamas, nieko gero nesukursi. Kartais nėra minčių, pradedi nuo mažų dalykų, o po kurio laiko tie maži dalykai išsivysto į didelius darbus. Autorius papasakojo ir apie kai kurių tapybos darbų atsiradimą. Antai, vaikštinėdamas Svėdasų krašte prie Šventosios, susižavėjo rudens spalvomis nudažytomis pakrantės žolėmis. Tą vaizdą nufotografavo, o paskui matytą grožį perteikė drobėje. Taip atsirado tapybos darbas „Rudenėja”. O kūrinys „Barboros sapnas” gimė po apsilankymo Vilniaus Bernardinų kapinėse. Dailininką smarkiai paveikė seni antkapiai, šalia jų augančios žolės, kapų ramybė, mintys apie kadaise gyvenusius ir Amžinybėn iškeliavusius žmones. Tapybos darbe „Seni vartai” -atsispindi Daugpilyje matytų senų vartų vaizdas- su apsilupinėjusiais dažais, surūdijusiomis, sutrūnijusiomis detalėmis.
Kai kurie paveikslai, atvežti į Svėdasus, dar niekur neeksponuoti, juos pirmieji pamatyti turėjo galimybę būtent svėdasiškiai. O štai drobė su mįslingu pavadinimu „Nerami erdvė” keliauja iš parodos į parodą, suintriguojanti lankytojus. Ilgokai mąstęs, kaip pavadinti savo darbų parodą, prof. Ričardas Garbačiauskas nusprendė pasirinkti būtent to paveikslo pavadinimą…
Svėdasuose gyvenantis ir kuriantis dailininkas profesionalas Aleksandras Tarabilda, apibūdindamas šiauliečio kolegos darbus, teigė, kad jau iš pirmo žvilgsnio tie kūriniai paveikia, pavergia, tiesiog „nuginkluoja”, „užkrečia” noru tapyti.
Svėdasiškiai kvietė menininką apsilankyti jų krašte ir ateityje, prašė atvežti ir kitokios tematikos darbų. Šiaulietis dailininkas tai padaryti pažadėjo.
Tą šeštadienį susirinkusių į Svėdasų bibliotekos Meno galeriją laukė ir kita maloni staigmena. Šalia išraiškingų dailininko prof. Ričardo Garbačiausko paveikslų gražiai skambėjo poetų Justino Marcinkevičiaus. Marcelijaus Martinaičio ir kitų posmai, kuriuos labai nuoširdžiai, įsijautusi skaitė Šiaulių dramos teatro aktorė Lina Bocytė- Garbačiauskienė. Menininko žmona savo apsilankymo Svėdasuose aplinkybes apibūdino šviesios atminties poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiais: „Kai mane pakvietė apsilankyti Svėdasuose, nei kiek nedvejojau. Pasielgiau taip, kaip sakydavo garsusis poetas : „Aš visuomet važiuoju susitikti, pabendrauti į mokyklas, nedideles erdves ir nenoriu į prašmatnias sales”. Šitoje aplinkoje man šilta, gera…”
Aktorė Lina Bocytė- Garbačiauskienė yra sukūrusi teatre per šešiasdešimt vaidmenų, ne kartą respublikiniuose festivaliuose pelnė premijas. Šiuo metu dar filmuojasi LNK televizijos seriale „Jausmų miestas”. Režisavo spektaklius miesto mokyklose, kolegijose, dirba kūrybinį pedagoginį darbą Šiaulių konservatorijoje, Šiaulių valstybinėje kolegijoje, VšĮ Vakarų Lietuvos kolegijoje ir kitur. Sistemingai rengia projektus bei poezijos programas mokyklose, kultūros įstaigose, dailės galerijose. Su dideliu pasisekimu gastrolių metu Kanadoje ir JAV išeivijos centruose, sekmadieninėse mokyklose, kultūros židiniuose skaitė lietuvių poetų kūrybą. Aktorė Lina Bocytė- Garbačiauskienė sėkmingai pasirodė pirmą kartą ir Svėdasuose. Ir, be abejo, tokių pasirodymų Svėdasų krašte gali būti ateityje ir daugiau.
Svėdasų etnografinio ansamblio veteranės dailininko Ričardo Garbačiausko ir aktorės Linos Bocytės- Garbačiauskienės kūrybiniam „duetui” bei kitiems svečiams padovanojo keletą dainų.
Tądien ramioje Svėdasų bibliotekos Meno galerijoje vyravo tikrai „nerami erdvė”. Bet tie „neramumai” buvo džiuginantys, prasmingi ir įsimintini.
Šiauliečio dailininko prof. Ričardo Garbačiausko tapybos darbų paroda „Nerami erdvė” svėdasiškių galerijoje dar veiks kurį laiką, tad unikalius piešinius turės progos pamatyti ir tie žmonės, kurie renginyje nedalyvavo.
