COVID-19 pandemija skaudžiausiai smogė vyrų populiacijai Lietuvoje ir JAV – parodė rugsėjo pabaigoje „Tarptautiniame epidemiologijos žurnale“ (angl. International Journal of Epidemiology) paskelbtas Tarptautinės epidemiologų asociacijos tyrimas.
Tyrimo išvadose teigiama, kad abiejose šalyse sumažėjo vyrų gyvenimo trukmė. JAV – 2,2, o Lietuvoje – 1,7 metais.
„Vyrų mirtingumas daugelyje šalių yra didesnis nei moterų – tai lemia daugelis faktorių. Panašu, kad COVID-19 infekcija – ne išimtis“, – sako internetinės klinikos „Dimedic“ gydytoja dr. Justė Zeidotaitė.
Tyrime skelbiama, kad 2020-aisias mirtingumas išaugo tiek, kad priminė Antrojo pasaulio karo mastą – tai pajuto Ispanija, Anglija ir Velsas, Italija, Belgija, Prancūzija, Nyderlandai, Švedija ir Šveicarija. Rytų Europoje tiek mirčių buvo tik griūvant Sovietų Sąjungai.
Pasak gydytojos, nors perspėjimų apie vienokio ar kitokio viruso galimą visuotinę pandemiją buvo, realybėje nė viena šalis nebuvo tam pasiruošusi, todėl tikrai galima sakyti, kad COVID-19 užklupo netikėtai.
„Pandemijos pradžioje trūko apsaugos priemonių, medicinos personalas nebuvo pratęs dirbti pasikeitusiomis sąlygomis. Buvo reikalinga struktūra ir aiškus planas, kaip pandemiją valdyti. Deja, kol visa tai buvo sprendžiama, daugėjo koronaviruso atvejų, pildėsi ligoninės, tuo pat metu sirgo ir medikai, trūko darbo jėgos. Dėl gyventojų „rūšiavimo“ į COVID-19 ir ne COVID-19 pacientus užtrukdavo, kol sergantieji kitomis ligomis gaudavo pagalbą. Tai ir daugelis kitų sudėtinių veiksnių lėmė tokius didelius mirtingumo skaičius“, – aiškina ji.
Nors 2015-2019 metais gyvenimo trukmė Europoje nuosekliai augo, dabar skaičiuojama, kad gyvenimo trukmė sutrumpėjo daugiau nei vieneriais metais 11-oje šalių vyrams ir 8-iose – moterims. Tyrime teigiama, kad mirtingumas nuo COVID-19 infekcijos yra didžiausias virš 65-erių amžiaus grupėje. Šios amžiaus grupės mirtingumo rodiklis iki pandemijos buvo sumažėjęs, atitinkamai ir gyvenimo trukmė buvo pailgėjusi.
„Galima tai sieti su koronaviruso infekcija ir jos sukeliamais ilgalaikiais sveikatos sutrikimais. Dabar žinome, kad daliai žmonių, persirgusių infekcija, išsivysto vadinamasis „ilgasis Covid“ (angl. „Long Covid“). Jis gali pasireikšti daugiau kaip 200-ais įvairiausių simptomų. Taip pat daliai žmonių persirgimas COVID-19 infekcija iššaukia naujų ligų atsiradimą – jis veikia tarsi dirgiklis. Daugeliui lėtines ligas turinčių žmonių persirgimas koronavirusu gali pabloginti jau turimas ligas, o kartais sukelti ir labai dideles komplikacijas, taip pat ir mirtį“, – pažymi dr. J. Zeidotaitė.
Pasak tyrimo autorių, pandemija taip pat netiesiogiai paveikė mirtingumą nuo kitų ligų. Nauji įrodymai atskleidė neigiamą uždelsto gydymo ir jo vengimo poveikį vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų atvejais, dėl kurių ir padidėjo mirtingumas. Medikės teigimu, pandemija apskritai sutrikdė sveikatos sistemos funkcionavimą, tad dėl išaugusio mirtingumo ir sutrumpėjusios gyvenimo trukmės COVID-19 infekcija kalta ir netiesiogiai.
„Dėl sveikatos sistemos apkrovos žmonės, nesergantys koronavirusu, tačiau turintys kitų sveikatos problemų, pvz., širdies ir kraujagyslių, rizikuoja sulaukti pagalbos vėliau. Taip nutinka dėl to, kad ligoninių vietos ribotos, ir jas pandemijos metu užima COVID-19 sergantys pacientai. Taip pat dėl darbuotojų trūkumo ir apkrovos koncentruojamasi į pandemijos sprendimą, todėl atidedamas arba atšaukiamas planinis gydymas, pvz., planinės operacijos“, – pažymėjo internetinės klinikos „Dimedic“ gydytoja J. Zeidotaitė.
Ji priduria, kad įtakos mirtingumo išaugimui taip pat turėjo ir žmonių baimė pandemijos metu kreiptis į sveikatos įstaigą, mat daugelis siekė išvengti kontakto su virusu, delsė, todėl padidėjo rizika laiku nediagnozuoti problemos.
Tyrimo duomenimis, moterų gyvenimo trukmė prieš pandemiją, 2019 metais, svyravo nuo 78,6 metų Bulgarijoje iki 86,5 metų Ispanijoje. Vyrų gyvenimo trukmė – nuo 71,4 metų Lietuvoje iki 82,2 metų Šveicarijoje.
kaip gali trukmė netrumpėti, jei žmonės negydomi, neįmanoma patekti pas gydytojus