Vyriausybė trečiadienį ketina priimti sprendimą, kad jau nuo kitų metų nebūtų galima jungti 5–8 klasių, taip pat planuojama panaikinti galimybę jungti daugiau nei dvi pradinukų klases.
Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad nuo 2022-ųjų turėtų būti priimami sprendimai dėl pradinių mokyklų, pagrindinių mokyklų ir progimnazijų, kuriuose mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizavimo arba likvidavimo.
Ši nuostata negaliotų nevalstybinėms mokykloms, vaikų socializacijos centrams, specialiosioms mokykloms, specialiojo ugdymo centrams.
Siūloma, kad jau nuo kitų mokslo metų finansavimas nebūtų skiriamas mažiau nei aštuonis mokinius turinčioms 1–10 klasėms ir mažiau nei 12 mokinių turinčioms klasėms, kuriose ugdoma pagal vidurinio ugdymo programą.
Tokias klases išlaikyti galėtų savivaldybės savo biudžeto lėšomis. Mažesnį moksleivių skaičių dar siūloma leisti, kai tai yra jungtinė klasė, tautinių mažumų klasė, ar lietuviška klasė Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybėse.
Šiuo metu leidžiama jungti iki keturių pradinukų klasių, 5–8 klasėse galima jungti dvi gretimas klases, 9–10 klasės nejungiamos, o trečioje ir ketvirtoje gimnazinėse klasėse kai kuriais atvejais gali būti viena maža 12 moksleivių klasė.
Pagal projektą, nuo kitų mokslo metų gimnazijose būtų privalu sudaryti ne mažiau dvi trečias gimnazijos klases, išskyrus tautinių mažumų mokyklose arba jei gimnazija yra vienintelė savivaldybės teritorijoje ir pan. Gimnazijose, kuriose leidžiama viena trečioji gimnazijos klasė rekomenduojama, kad joje būtų ne mažiau kaip 21 mokinys.
Nuo 2026-ųjų, išskyrus minėtas išimtis, taip pat išimtis menų, sporto krypties įstaigoms, būtų reikalaujama sudaryti ne mažiau nei dvi trečiąsias gimnazijos klases, kuriose mokytųsi mažiausiai 31 mokinys.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimu, pertvarkai įgyvendinti jau kitąmet reikės apie 13 mln. eurų – pinigai bus skiriami išeitinėms išmokoms, moksleivių pavėžėjimui, naujiems pedagogams pritraukti.
Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo visiškai neatsisakyti mažesnių nei aštuonių moksleivių klasių finansavimo, o skirti bent 50 proc. lėšų – likusią dalį dengtų savivaldybės. Taip pat reikalavimą turėti ne mažiau nei dvi trečiiąsias gimnazines klases siūloma taikyti 20-čia, o ne 30-čia kilometrų nuo kitų įstaigų nutolusioms gimnazijoms.
Ministerijos duomenimis, dabar 89 šalies mokyklose ir 50 pagrindinio ugdymo skyrių mokosi 60 arba mažiau mokinių.
Iš viso Lietuvoje veikia 399 gimnazijos tipo mokyklos, beveik pusėje jų yra tik po vieną gimnazijos klasę, jose mokosi 3,1 tūkst. moksleivių, didesnėje dalyje tokių klasių moksleivių skaičius nesiekia 20-ies. Iš pradinių mokyklų, 40-yje veikia jungtinės klasės, kuriose mokosi trijų arba keturių klasių pradinukai.
Ministerijos teigimu, inicijuojamos pertvarkos didesnėse klasėse leis pagerinti moksleivių socialinius įgūdžius, jie bus mokomi pagal jiems aktualų ugdymo turinį, pradinukai gaus daugiau individualaus dėmesio, apskritai pagerės 1–8 klasių mokinių ugdymo sąlygos.
Pabrėžiama, kad po pertvarkos daugiau mokytojų turės galimybę dirbti visu etatu, daugiau lėšų bus skiriama ugdymui ir neformaliam švietimui, o ne administravimui.
