Antradienį, vasario 1 dieną, surengtas nuotolinis Anykščių rajono savivaldybės Turizmo komisijos posėdis. Šio posėdžio metu savivaldybei netikėtai sužibo didesnė viltis Anykščiams gauti jau 15-tus metus siekiamo kurorto statuso.
Tikėjimą, kad kurorto statusas – jau ranka pasiekiamas, pakurstė Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus kuratoriaus Tautvydo Kontrimavičiaus į dienos šviesą ištraukti istoriniai duomenys.
„Turime konkrečią datą ir netgi dieną, kada Anykščiai tapo kurortu. Tai – 1932-ieji metai gruodžio 22-oji diena.Tą dieną Lietuvoje buvo priimtas Kurortų įstatymas ir šiame įstatyme buvo surašytos pirmosios kurortinės vietovės, pirmieji kurortai, tarp jų – ir Anykščiai. Paskui, 1933-aisiais, išėjo to įstatymo veikimo apyrašai ir jau 1935-aisiais metais Anykščiai rinko kurortines rinkliavas iš visų miestelėnų. Tai liudijo ir senoji spauda. Mes galime turėti tikslią, konkrečią datą – 1932-ųjų gruodžio 22-oji“, – Turizmo komisijos posėdyje kalbėjo T.Kontrimavičius.
Išklausęs muziejaus kuratoriaus T.Kontrimavičiaus pasisakymą, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius konstatavo, kad dėl kurorto statuso Anykščiams reikia skubėti, nes Vyriausybė, kurioje dirba jo bendrapartiečiai konservatoriai, yra „ne amžina“.
„Jeigu galima „iškasti“ to įstatymo kopiją, tai, manau, premjerei Ingridai Šimonytei būtų galima nusiųsti raštą, pridėjus 1932-ųjų metų įstatymo kopiją. Ir tai būtų žymiai tvirčiau, nei remtis kažkokiais laikraščių straipsniais. Tą, manau, galima būtų daryti nedelsiant“, – sakė S.Obelevičius.
Pasak muziejaus kuratorius T.Kontrimavičiaus, jo surastas 1932-ųjų metų Kurortų įstatymas „ne visai formaliai“ veikė visą sovietmetį.
„Nes buvo Kurortų valdyba, ta pati, kuri veikė ir įgyvendino įstatymo reikalavimus sovietmečiu. Ir tik 1990-aisiais metais visas šitas procesas buvo visiškai nutrauktas. Nuo 1990-ųjų metų Kurortų įstatymas formaliai Lietuvoje neveikia. Ir jis nebuvo jau atkurtas kaip įstatymas. Apie istorinį dokumentų tęstinumą, kurie nei iš šio, nei iš to nutrūko, visuomet galima diskutuoti“, – viltį dėl kurorto statuso Anykščiams suteikimo kurstė T.Kontrimavičius.
Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė merui siūlė susisiekti su Kurortų ir kurortinių teritorijų įstatymo kūrėjais ir pabandyti jiems „įpiršti“ istorinės tiesos atstatymo galimybę.
Anykščių rajono meras S.Obelevičius dėstė, kad jei Anykščiams išimties tvarka būtų grąžintas kurorto statusas, tai būtų labai racionalus sprendimas.
„Šitie keturi kurortai, kurie veikia Lietuvoje, jie neįvykdė jokių kurortų reikalavimų. Jiems įstatymu buvo suteiktas kurortų statusas“, – pastebėjo meras S.Obelevičius.
Muziejaus kuratorius T. Kontrimavičius tai pat Turizmo komisijos nariams atskleidė, kas 1932-aisiais metais Kurorto įstatyme buvo laikoma kurortu.
„Vieta, kuri patogi pailsėti ir sveikatai pataisyti“, – sakė T.Kontrimavičius.
Meras S.Obelevičius juokavo, kad ši formuluotė labai teisinga, ypač turint galvoje, kad Anykščiuose veikia „Anykščių vyno“ gamykla.
Po Turizmo komisijos posėdžio muziejaus kuratorius T.Kontrimavičius „Anykštai“ sakė, kad iki šiol buvo žinoma, kad anksčiau Anykščiai buvo kurortas.
„Iki šiol tik nebuvo ieškota juridinio pagrindo, kaip tas kurortas buvo įteisintas“, – sakė jis.
Pasidomėti šiuo faktu T.Kontrimavičių paskatino architekto Audriaus Karaliaus per Turizmo komisijos posėdį pristatinėjama Anykščių miesto kurortizavimo koncepcija. Jis sakė, kad posėdžio metu pakako tik „paguglinti“ internete. Tiesa, paties 1932 metų Kurorto įstatymo originalo dar teks paieškoti.
„Man tik keista, kad šio 1932-ųjų metų Kurortų įstatymo nesurado architektas A.Karalius. Prieškario norminiai dokumentai yra prienami arba per spaudos publikacijas, arba per archyvus“, – pastebėjo T.Kontrimavičius.
Lietuvos regioninių tyrimų instituto parengtoje studijoje apie Lietuvos kurortus rašoma, kad 1932-ųjų metų Kurortų įstatyme buvo pateiktas kurortų sąrašas, kurį sudarė: Alytus, Anykščiai, Aukštoji Panemunė, Berčiūnai, Birštonas, Dubiai, Kačerginė, Kulautuva, Lampėdžiai, Palanga, Pasvalys, Livonija, Smardonė, Šventoji ir Zarasai.
Priminsime, kad 2007 metais Anykščiams buvo suteiktas kurortinės teritorijos statusas.
Lietuvoje šiuo metu yra keturi kurortai: Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga ir kelios kurortinės teritorijos: Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijos.
Anykščių rajono savivaldybė skelbia, kad Anykščiams tapus kurortu, pagerėtų Anykščių kultūrinio turizmo srities įvaizdis, todėl padidėtų privačios investicijos.
nesuprantu, kaip galima girtis surastu dokumentu, neradus jo originalo? Juk yra Lietuvos kurortų ir mūsų turizmo istoriją tirinėjančių mokslininkų, kodėl su jais nesikalbama? Juk čia – muziejaus istorikų darbas.
Kokia demagogija! „Įpiršti istorinės tiesos atstatymo galimybę.” O kur po to ją dėti? Na buvo tokie norai prieš krūvą metų. Stovėjo medinės „dačios” ten kur buvo poi;sio namai „Šilelis” ir už pravoslavų kapų Janydžiuose, kur atsisuka kelias į Niūronis. Vasarnamiai ir tiek. Dalies jų nebeliko. Na netapo Anykščiai kurortu. Tai kam dabar iš istorinio 1932m šūdo gaminti patranką? Nuo 2007 metų „kurortiniuose” Anykščiuose neatsirado norinčių investuoti nei į sanatorijų, nei į gydyklų, nei į kazino ar kitokių pramogų kompleksų statybas. Verslininkai ne durni. Skirtingai nuo kai kurių vietinės reikšmė politikierių ir pseudopatriotų, jie moka skaičiuoti ir analizuoti. Moka vertinti perspektyvas. Niekas nenori apsijuokti taip, kaip apsijuokė istorijos klastotojai su butaforinės pilies statyba, melagingai pavadinę ją „Voruta”.
Kol konservai valdzioje prasykit,kad padengtu konservatoriu katiliniu paskola.
Tipo „Nefo katilinių”, a ne ?
Kurortas nesusijęs su turistais. Tai gydymosi, sveikatos gerinimo vieta. Tai kur ir kurią vietą gydytų?
Klaidinga mintis, kurorto statusas nieko nepakeis nei srautu nei pelno iš atvykstančiu daugiau nebus tik ženkliai keisis nekilnojamo turto kainos o tai reiškia didesnes rinkliavas vietiniams gyventojams. O gal tai „genialus” būdas biudžeto pildymui. Turime gera patarle, tris kartus matuok paskui kirpk.
ir kiek ozi kregzduti vadintum vistiek neskris
Kiek bevadintum asilą drambliu – straublys jam neišaugs.