VK: rūšiuojančių gyventojų skaičius išaugo, bet didelė dalis šiukšlių nėra perdirbamos

Nors gyventojai rūšiuoja vis aktyviau, didelė dalis perdirbti tinkamų šiukšlių vis dar patenka į mišrių komunalinių atliekų srautą ir galiausiai yra sudeginamos ar šalinamos sąvartynuose, o ne grąžinamos į ekonomiką, rodo Valstybės kontrolės (VK) auditas.

Apie tai teigiama 2023 m. audito dėl komunalinių atliekų tvarkymo ataskaitoje.

VK teigimu, nors 2016–2021 m. rūšiuojančių gyventojų dalis išaugo nuo 40 iki 60 proc., į mišrias komunalines atliekas vis dar patekdavo daug perdirbti tinkamų atliekų – pakuotės ir kitos antrinės žaliavos sudarė apie trečdalį jų kiekio. 

2021 m. mišriose komunalinėse atliekose jų buvo 240,2 tūkst. tonų, tačiau perdirbti paruošta tik 8,5 proc. atliekų, didžioji dalis jų buvo sudeginta arba išvežta į sąvartynus. 

Pasak auditorių, vienas svarbiausių dar laukiančių pokyčių – didesnis komunalinių atliekų perdirbimas ir pakartotinis naudojimas. 

Audito metu šalyje per metus iš viso buvo perdirbama 596 tūkst. tonų arba 44,33 proc. komunalinių atliekų. tačiau, įgyvendinant rekomendacijas, siekiama iki 2029 m. pabaigos sudaryti galimybes papildomai perdirbti 128,2 tūkst. tonų atliekų per metus.

„Tam turi būti atnaujinta ir išplėsta atliekų perdirbimo infrastruktūra, kad būtų galima daugiau perdirbti tekstilės, baldų, plastiko, pakuočių, biologinių, elektronikos ir kitų atliekų“, – nurodo nepriklausoma audito institucija.

Anot valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės, liepą prasidėjusi Vilniaus regiono atliekų krizė yra neefektyviai veikiančios bendros sistemos pasekmė.

„Perdirbti tinkamos atliekos Lietuvoje vis dar pernelyg dažnai sudeginamos arba šalinamos sąvartynuose, užuot grąžinus jas į ekonomiką. Kad situacija keistųsi, būtina laiku plėtoti maisto, tekstilės ir kitų atliekų surinkimo infrastruktūrą, didinti perdirbimo pajėgumus ir užtikrinti patikimus duomenis sprendimams priimti“, – pranešime sako I. Segalovičienė.

„Sistema turi sudaryti sąlygas rūšiuoti, tačiau ir patys gyventojai turi tomis galimybėmis naudotis aktyviau, nes per daug perdirbti tinkamų atliekų vis dar atsiduria mišrių atliekų konteineriuose“, – teigia ji.

Auditas taip pat atskleidė ryškius skirtumus tarp savivaldybių organizuojant atliekų tvarkymą – vidutinės mėnesio išlaidos vienam gyventojui siekė nuo 0,8 euro Rokiškio rajone iki 4 eurų Molėtų rajone.

Tuo metu 19 savivaldybių atliekų surinkimo paslauga buvo užtikrinama ne visiems gyventojams.

Tiesa, po audito visose 60 savivaldybių pradėti taikyti vienodi kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar gyventojams užtikrinama atliekų tvarkymo paslauga. 

Taip pat sustiprinta importuojamų komunalinių atliekų kontrolė – numatytos priemonės, kad importuojamos komunalinės atliekos būtų perdirbamos, o ne deginamos ar šalinamos sąvartynuose.

Visų šalies savivaldybių duomenys leistų tiksliau vertinti atliekų srautus, planuoti reikalingus pajėgumus ir priimti pagrįstus sprendimus dėl visos atliekų tvarkymo sistemos.

Audito duomenimis, 2021 m. šalyje susidarė 1,34 mln. tonų komunalinių atliekų, iš kurių 728 tūkst. tonų (54 proc.) buvo mišrios komunalinės atliekos.

Dešimtyje mechaninio, mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginių 2021 m. buvo apdorota 718 tūkst. tonų mišrių atliekų, trijose jėgainėse tais pačiais metais energijai gauti buvo sudeginta 472,93 tūkst. tonų paruoštų komunalinių atliekų.

Iš viso nuo 2000 iki 2023 m. į regionines komunalinių atliekų tvarkymo sistemas investuota 480 mln. eurų.