Seimas Konstitucijoje įteisino tiesioginius merų rinkimus

Seimas ketvirtadienį Konstitucijoje įteisino tiesioginius merų rinkimus.

Už tokią pagrindinio šalies įstatymo pataisą balsavo 135 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Konstitucijos pataisa laikoma priimta, kai už ją per priėmimą balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.

„Žvelgiant į visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį turbūt būtų sunku rasti kitą taip rinkimų sistemoje pasiteisinusį pokytį kaip tiesioginiai merų rinkimai. Tiesiogiai renkant merus, savivaldos politika tarsi atgimė, išaugo žmonių susidomėjimas savivalda, įsitraukimas į savo miesto, miestelio klausimų sprendimą ir tai, aišku, daro įtaką ir politikų veiksmams bei jų kokybiškam valdymui“, – ketvirtadienį sakė Seimo Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė.

„Šiandien balsuojame už tiesioginius merų rinkimus, už tai, kad merai būtų kur kas stipresni ir kad žmonės dar labiau įsitrauktų į vietos savivaldos reikalus“, – tvirtino opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Anot jo, Seimas dar priimti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kur būtų nustatyti nauji merų įgaliojimai.

Priimtoje Konstitucijos pataisoje numatyta, kad savivaldos teisė „įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus“ ir kad merai renkami ketveriems metams, remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise bei slaptu balsavimu.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje vyksta nuo 2015 metų, tačiau Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad jie neteisėti nepakeitus Konstitucijos. Joje iki šiol buvo numatyti tik savivaldybių tarybų rinkimai.

Dėl to Seimas ėmėsi keisti pagrindinį šalies įstatymą ir jau parengė naują savivaldos modelį. Jis bus įtvirtintas įstatymuose.

Priimti visus įstatymų pakeitimus būtina iki rugsėjo, kol neprasidėjo kitąmet vyksiančių savivaldos rinkimų politinė kampanija.