Praėjusią savaitę regioninėje rinkoje sumažėjus vėjo elektrinių gamybai ir išaugus eksporto srautams, Lietuvoje elektros kaina išaugo 70 proc., pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Bendrovės duomenimis, rugpjūčio 10–16 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo nuo 39 iki 67 eurų už megavatvalandę (MWh).
Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 44 eurus už MWh.
„Savaitgalį bei darbo dienomis saulėtu laikotarpiu kainos išliko žemos ir vidutiniškai formavosi apie 20 eurų už MWh, tačiau vakariniai kainų pikai bei aukšta kaina naktį lėmė, kad vidutinė kaina formavosi aukštesnė nei savaitę prieš tai. Kainų augimą daugiausia lėmė sumažėjusi vėjo elektrinių generacija Skandinavijoje“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
„Dėl susidariusio generacijos trūkumo padidėjo elektros eksportas iš Lietuvos į Švediją, todėl Lietuvos kainų zonoje dažniau formavosi importuojančių rinkų kainoms artimas kainų lygis“, – tęsia jis.
Skelbiama, kad elektros poreikis Lietuvoje per savaitę sumažėjo 3 proc. iki 235 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 101 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 238 GWh – 19 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 199 GWh.
Daugiausia šalyje elektros gamino vėjo jėgainės, kurių gamyba per savaitę padidėjo 77 proc. iki 105 GWh. Tuo metu saulės elektrinių generacija sumažėjo 8 proc. iki 91 GWh, hidroelektrinės pagamino 18 GWh, šiluminės jėgainės – 18 GWh, o kitos elektrinės – 6 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 44 proc., saulės elektrinės – 38 proc., hidroelektrinės – 8 proc., šiluminės jėgainės – 7 proc., o kitos elektrinės – 3 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
„Litgrid“ duomenimis, bendras elektros importo kiekis praėjusią savaitę sumažėjo 34 proc. iki 67 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 52 proc. importuota iš Latvijos, 44 proc. – iš Švedijos, 4 proc. –iš Lenkijos.
Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos padidėjo 39 proc. ir pasiekė 67 GWh. Anot bendrovės, 53 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 41 proc. – į Lenkiją, o likę 6 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 82 proc. Lenkijos ir 10 proc. Lietuvos kryptimis. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 30 proc. Švedijos ir 25 proc. Lietuvos kryptimis.
Nei Rusija , nei Kinija nepuole jungtis prie saules ir vejo ,nes nera stabilumo. Kinijoje saules ir vejo elektrines gamina tik iki 10 nuosimciu bendro suvartojimo ir nebeples . Lietuvoj dvi bedos – 1.durniai ir 2. nauseda .
Lietuvoje dedasi keisti dalykai. Tiesiog vyksta lenktynės, kas ir kur daugiau tų vėjo jėgainių pristatys, jos dygsta kaip grybai po lietaus. Bet kaip paaiškinti tokią situaciją, kad dažnai net ir esant pakankamam vėjui, tie vėjo malūnai nesisuka. Arba keletas sparnų sukasi, kiti-stovi. O Litgridas ir kiti operatoriai nuolat skelbia, kad nepagaminama pakankamai elektros energijos, ją tenka pirkti iš užsienio, užtat ir brangsta elektra Lietuvoje. Ar čia vyksta akių dūmimas vartotojams, ar tos vėjo jėgainės niekam tikusios, įrengtos tik dėl pokazuchos, gražių ataskaitų.
Baltarusijoje 6 cnt,gal reikia jungtis, išgelbės tauta nuo bado.