Žvirblėnuose pastatytas stendas mecenatui Pranciškui Kalibatui atminti.
Šerių kaimo bendruomenės "Facebook" nuotr.
Žvirblėnų kaime pastatytas stendas Kavarsko krašto mecenatui Pranciškui Kalibatui atminti, kurį padovanojo kraštiečiai Mantas ir Rimgaudas Unguriai.
Kavarsko seniūnijos seniūnė Šarūnė Kalibataitė, paklausta, ar M. ir R. Unguriai nėra P. Kalibato giminaičiai, pasirūpinę mecenato atminimu, sakė: „Jie nėra giminaičiai. Su Mantu jau nuo pernai metų apie tai galvojome, o dabar planus įgyvendinome. Nusprendėme pastatyti šį stendą prieš kaimo šventę, kuomet Žvirblėnų kaimas atgims. Kodėl Unguriai tuo rūpinasi? Nes jų šaknys – iš šio kaimo ir jiems tai yra svarbu“.
Stende lankytojai galės susipažinti su paties P. Kalibato biografija ir trumpa šaligatvio istorija.
„Žvirblėnų šaligatvis, nutiestas 1930 metais, yra unikalus visoje Lietuvoje. Jis yra kilometro ilgio, o P. Kalibatas jį pastatė gerbdamas gimtojo krašto žmones ir atsidėkodamas savo kaimui. Jam buvo svarbu, kad žmonės nesipurvinų kojų, eidami į bažnyčią. Prieš tai P. Kalibatas kraštiečiams iš Amerikos siųsdavo kaliošus“, – pasakojo seniūnė, – „Pranciškus Kalibatas Kavarskui, kaip miestui, yra labai svarbus. Jis – vienas mecenatų, kuris išvykęs svetur, daug investavo į savo gimtąjį kraštą, į sentikių, žydų bendruomenes, jo lėšomis buvo atstatyta bažnyčia, pastatyta ligoninė, kultūros namai, jis prisidėjo prie mokyklos pastatymo. Virš pusės milijono asmeninių lėšų investavo į savo kraštą – tais laikais tai buvo didžiuliai pinigai. Kai jis vyko į Ameriką, visas kaimas jam padėjo, susimetė, dėl to jis jautė didelius sentimentus savo gimtinei“.
Pranciškus Kalibatas (1884-1963 m.) kilęs iš Žvirblėnų kaimo. Jis – žymus ano meto verslininkas, JAV, Niuarke įkūręs vaistines.
Vieni žymiausių P. Kalibato darbų – jo lėšomis 1931 m. Kavarsko bažnyčios klebonas Anicetas Barakauksas įrengė naują didįjį bažnyčios altorių, kainavusį 32 tūkst. litų, prie Kavarsko šaltinio jo lėšomis buvo įrengtas tvenkinys betonuotomis sienomis ir paleista pirmoji miestelio elektrinė, kurios gaminama šviesa apšvietė parapijos pastatus ir jų aplinką. Jis taip pat finansavo ir žymiojo 20 metrų aukščio gelžbetoninio kryžiaus, laikomo aukščiausiu Lietuvoje, statybą.
hallo
ich bin POO
😛 ich wohne in IR.
Das ist wohl thema?
hmmmm , best regards for all 🙂 POO
I need to use eng or can GER?
Kodėl daugiausiai purvo pila tie, kurie nieko nedaro. Šiame kaime niekas nebegyvena, todėl aplinkos tvarkymui savo laisvalaikį aukoja iš kitų miestų atvykę iš Žvirblėnų kilę žmonės. Atvykite vasarą ir pamatysite apšienautą ir šaligatvį ir informacinį stendą.
Tai kur gi tas garsusis Kalibato šaligatvis, per žoles visai nesimato. Ir visai čia ne paminklas, o paprasčiausias stendas, kaip skelbimų lenta, visai neišvaizdus. Tiktai tiek, kad yra informacija su nuotraukomis patalpinta. Betgi sugalvok statyti stendą piktžolyne ir girtis nufotografavus. Štai tau ir Kavarskas- kultūros sostinė.
Tikrai sarmata žolės nesugeba nupjauti bendruomenė tik poniutės sėdi ir kava geria ir pletkina sarmata šėrių bendruomenei
Tikra gėda. Stato kažkokį stendą, pavadintą paminklu, garsaus žmogaus atminimui, o net nesugeba žolės nušienauti. Jei jau dabar tokia metro dydžio žolė, tai kas bus ateityje? Savaime suprantama, kad piktžolynai ir vešės, nebent prieš kokią šventę kokie entuziastai žolę nupjaus. Pirmiausia reikia sutvarkyti aplinką, paskui statyti paminklą ir tik tada per Feisbukus visam svietui girtis.
Valdžios stilus bet kaip, svarbu garsiai:)
nestatykit jokių paminklų, stendų, niekas neprižiūri ir apauga žolėmis. Kas pastatėt tas ir važiuokit tvarkyt.
Ačiū mecenatams už stendą,bet pamatęs tokią stendo aplinką Pranciškus Kalibatas vėl pirktų cementą ir tiestų šaligatvį , kad stendas matytųsi iš žolės…
Nors žolę būtų nušienavę…
lėto miesto lėtoje seniūnijoje lėtai žolė pjaunama….Viskas pagal rajono savivaldybės strategiją