Rusijos karių sadizmas atsiskleidė Moldovoje

Eldoradas Butrimas

Šeštadienio „Anykštoje“ publikuojame Eldorado BUTRIMO specialiai iš Moldovos „Anykštai“ parengtą reportažą.

„Klystate, jeigu manote, kad Rusijos karių žiaurumai išryškėjo šiemet Ukrainoje, Bučoje: jie ne mažesnį sadizmą demonstravo dar 1992 metais Moldovoje, tačiau apie tai pasaulis nežino“, – teigia Kišiniovo žurnalistas bei rašytojas Vlad Greku.
Tų kruvinų įvykių epicentre buvęs V.Greku tvirtina, jog Maskva tada specialiai iš kelių Sibiro kalėjimų išleido nuteistuosius, kad jie vyktų padėti Padniestrei „sukilti“ ir atsiskirti nuo Moldovos.

Į Padniestrę ėmė plūsti ir Rusijos kazokai, kurie kartu su vietos gvardiečiais bei Sibiro kaliniais netrukus išgarsėjo ypatingu žiaurumu. Maskoliai sadistai prievartavo moldavų moteris ir paaugles mergaites, žudė jas bei jų tėvus.
Moldavų vyrus prieš nušaudami okupantai kankino elektra ir ugnimi, išbadydavo akis, nupjaudavo ausis, nuplėšdavo nagus, skandino. Šie nusikaltimai pasauliui nebuvo viešinami esą dėl Kremlius gąsdinimo, jog apie tai prakalbėjusi Moldova nebegaus dujų bei elektros ir nebegalės nieko eksportuoti į Rusiją, į kurią Kišiniovas tada vežė parduoti beveik visą savo produkciją.

Moldovą valdę komunistai, anot rašytojo, pakluso Kremliui, tad Rusijos karių žvėriškumo ne tik kad neviešino, bet ir neįkūrė institucijos, kuri kauptų tokius faktus ir keltų bylas galvažudžiams. Tuo pasinaudodama Maskva ėmė falsifikuoti įvykius ir skelbti, jog žudynes Padniestrėje rengė ne separatistai, bet patys moldavai.
Inžinieriumi statybos firmoje Dubosarų mieste dirbęs V. Greku gerai žino trisdešimties metų senumo įvykius, nes pats tada kariavo prieš Kremliaus okupantus.
„Kišiniovui 1989 m. pranešus apie ryžtą išstoti iš SSSR ir moldavų kalbą skelbti valstybine, rusakalbiai gyventojai tada ėmė skubiai mokytis mūsų kalbos, kuri iki tol buvo podukros vietoje“, – pasakoja V.Greku.

Tačiau Kremlius nebuvo linkęs nei Lietuvai, nei Moldovai suteikti laisvės, todėl ėmė kurti planus, kaip minėtose respublikose sukelti vidaus konfliktą. Tiek Vilniuje, tiek Kišiniove staiga rusakalbiai ėmė burtis į neva jų teises turintį ginti „Interfontą“.

Šis ėmė agituoti, kad nuo Lietuvos būtų atskirtas lenkiškas Vilniaus rajonas, o nuo Moldovos – rusiška Padniestrė bei tiurkų kalba šnekanti Gagaūzija. Rusakalbiai gyventojai Padniestrėje nustojo lankyti moldavų kalbos kursus, reikalaudami autonomijos, jų kalbą skelbiant antrąja valstybine kalba.
Didžiausios demonstracijos vyko Padniestrės sostinėjė Tiraspolyje, tačiau netrukus jos persimetė ir į penkiasdešimt kilometrų nuo sostinės nutolusius Dubosarus, kuriuose gyveno trisdešimt tūkstančių žmonių.

„Kremlius siūlė Kišiniovui kurti federacinę autonominių regionų respubliką, kad Padniestrė su Gagaūzija parlamente turėtų balsų daugumą, bet mes nesutikome, nes norėjome vieningos šalies“, – teigia V.Greko.
1990m. gruodį Padniestrė paskelbė įkurianti nepriklausomą Padniestrės Moldovos respubliką (PMR) ir ėmė formuoti savo gvardiją, kuriai ginklų davė čia karinę bazę turinti Rusijos armija. Realiai Padniestrėje tuo metu buvo dvivaldystė, Kišiniovas PMR nepripažino, čia toliau veikė Moldovos policija ir įstaigos, tačiau tuo pačiu metu gatvėse jau ėmė budėti ir gvardiečiai.

Pastarieji po kiek laiko paskelbė, jog Moldovos policija Padniestrėje yra neteisėta, o tvarką palaikys jie patys. Savo tvarką Maskvos šalininkai netrukus ėmė įvedinėti ir Dubosaruose.
„Dubosarai buvo vienintelis miestas Padniestrėje, kuriame vyravo ne rusakalbiai, bet moldavai, todėl akivaizdu, kad būtent čia kilo pasipriešinimas PMR gvardiečiams ir prasidėjo pirmieji susirėmimai“, – teigia V.Greku. Realybė buvo tokia, kad Dubosarų centre dominavo rusakalbiai gyventojai, o miesto pakraščiuose bei aplinkiniuose kaimuose daugiausia gyveno moldavai.
Ginkluoti susirėmimai Dubosaruose prasidėjo po to, kai gvardiečiai pabandė užgrobti policijos būstinę, o moldavai atėjo policininkams į pagalbą ir traktoriais išvaikė okupantus.

Nepasisekus užimti policijos būstinės, gvardiečiai Dubosarų merijoje įkūrė savo policiją. Tuo pačiu metu pradėta suiminėti moldavų policininkus, iš jų atimant ginklus, o budėdami keliuose gvardiečiai šaudė į sustoti atsisakančius moldavus, kelis jų nušovė arba sužeidė.
„Tikrasis karas Dubosaruose prasidėjo 1992 metų kovo antrą dieną, o aš prisijungiau prie vietos savanorių armijos po dviejų dienų, nes pirma turėjau pasirūpinti, kaip saugiai išgabenti žmoną su dviem mažais vaikais“, – prisimena V.Greko.
Tuo metu V.Greko buvo 33 metai, jis su šeima vos prieš penkis mėnesius buvo įsikraustęs į nuosavą butą. „Buto paskyrimo laukiau vienuolika metų, pats to namo statybai vadovavau, o per karą okupantai jį atėmė“, – neslėpdamas apmaudo pasakojo rašytojas.
Sužinoję, kad V.Greko prisijungė prie moldavų savanorių kovotojų, Padniestrės gvardiečiai perėmė jo nuosavybę ir išvarė iš buto rašytojo seserį.
Rašytojas prisijungė prie gimtojo Kučerų kaimo vyrų savanorių, drauge su jais dalyvavo keturis mėnesius užsitęsusiose kovose. Kučerų kaime per karą žuvo 61 žmogus, iš kurių tik septyni buvo savanoriai kovotojai.

Kiti gyventojai žuvo, kai į jų namus pataikė priešo bombos arba kai puolė sužvėrėję gvardiečiai. „Kaip dabar Ukrainoje okupantai tankais vežasi iš ukrainiečių namų pagrobtus šaldytuvus ar skalbimo mašinas ir televizorius, taip jie darė ir pas mus, tik tada labiausiai gvelbė mašinas, kilimus, maistą ir vyną“, – prisimena V.Greko.
„Gvardiečiai buvo nepaprastai žiaurūs: kai po vieno kaimo bombardavimo iš rūsio išlindo jame besislėpusi šeima ir pamatė svetimą turtą grobiančius okupantus, šie nužudė devynis liudininkus, o išsigelbėjo tik vienas, likęs slėptis rūsyje stovėjusioje statinėje“, – piktinosi V.Greko.
Dešimties ir trylikos metų mergaitės, pusseserės, buvo pirma išprievartautos, o po to nušautos kontroliniu šūviu į ausį – taip, kaip mėgsta daryti KGB agentai. „Prieš rašydamas knygą aš susitikau su aukų artimaisiais, jie man pripasakojo tokių dalykų, jog net plaukai piestu stojosi“, – teigia V.Greko.

Visas straipsnis „Anykštoje“ (2022-05-28). Laikraščio ieškokite spaudos prekybos vietose. Reportažas nebus spausdinamas portale anyksta.lt