Skiemonių stebuklo šviesa

Išgyventi stebuklo dvasią prabėgus šešiems dešimtmečiams… Švč. Mergelė Marija pasirodė paprastai mergaitei pačiame ateistinio, bolševikinio pasaulio apogėjuje. Žinia apie stebuklą, įvykusį 1962 metų liepos 13-osios vakarą, stebuklingai išplito po Lietuvą. Dievo Motinos malonių trokštantys žmonės miniomis plūdo į nuošalų Janonių kaimą Skiemonių parapijoje. Apie įvykusį nušvitimą kažkas išmintingais, beveik Šventraščio žodžiais pratarė: jei tai iš žmonių – išnyks, jei iš Dievo – pasiliks amžinai.

Šviesa dobilų lauke…

Tų tolimų 1962-ųjų vasara buvo vėsi ir lietinga, darganotas buvo ir tas liepos 13 – osios vakaras. Ramutė Matiukaitė (1944 – 1977), kaip ir įprastai, nusiskubino perkelti slėnyje besiganančios karvutės. Besileidžiant į pakalnėlę, dobilienoje nušvito neregėta šviesa – prisiartinus išryškėjo neįtikėtinas paveikslas – ant neaukšto altorėlio stovėjo šviesiu apsiaustu apsigobusi jauna moteris, jos skaistų veidą gaubė ilgi plaukai, iš akių ritosi didžiulės ašaros, o dobilų žiedai aplinkui tviskėjo tarsi auksiniai. Marija jaunąją mergaitę ragino melstis ir laikytis Dievo įsakymų, sakydama – „pasaulį išgelbėsiu nuo pražūties ir ligų tada, kai pasaulis pasidarys maldingas…“ Kitą vakarą regėjimas pasikartojo.

Klebonas buvo bauginamas

Skiemonių klebonas Aleksandras Papučka, linksmas ir dieviškais stebuklais karštai tikintis žmogus, tuoj pasikvietė Ramutę ir smulkiai išklausinėjo ir, ką išgirdęs, surašė. Negana to – visą tą pasakojimą, jau perskaitytą regėtojos, įrašė į magnetofono juostelę. Jaudulio trikdoma, skubėdama mergaitė uoliai perskaitė visą tekstą, nors kelis kartus suklupo, sunkiai įskaitė, o kartą nevilties pagauta pratarė: „Na neperskaitau, klebone…“
Iš Skiemonių parapijos kilęs kan. Edmundas Rimkevičius pasakojo, kad beveik tuo pat laiku Švč. Mergelė Marija buvo apsireiškusi ir Skiemonių bažnyčios altoriuje, kai saugumiečiai ketino išvilioti naktį kun. A. Papučką į šventorių ir nužudyti ir kai iš šventoriaus valdžios įsakymu pagrobė ir nežinia kur pradangino stebuklui atminti pastatytą Mergelės Marijos statulą. Daug mistiškų ir keistų dalykų tuomet nutiko.

Vietą užplūdo piligrimai

Apie stebuklą, bandydama jį paneigti, didelį straipsnį išspausdino tuo laiku labai svarbus, didelio tiražo laikraštis „Tiesa“.
Ateistų pastangos nuėjo perniek, nes žmonės, perskaitę apie Marijos pasirodymą, ne tik kad nepatikėjo, bet netgi susidomėjo neįprastu reiškiniu ir, trokšdami malonių, ėmė keliauti į Skiemonis. Suradę tą vietą, meldėsi, degino žvakutes, puošė gėlėmis. Tuoj pasigirdo žinių apie stebuklingus išgijimus, dvasinę pagalbą. Pagelbėdavo net aplink plytinčių laukų žemė, šulinių vanduo.
Ypač daug maldininkų susirinko į regėjimo metines. Keliais keleliais iš visų kraštų, būreliais ir po vieną plūdo maldininkai, virtę kelių tūkstančių minia. Vėliau sovietinė valdžia susigriebė, ėmė visaip maldininkams trukdyti: stabdydavo ant kelių, tą vietą suarė, pripylė srutų, maldininkų išvaikyti atvažiuodavo gaisrinės, kurių liejamo vandens čiurkšlių spaudžiami maldininkai turėdavo apleisti šventą vietą. Ilga ir veik visiems gerai žinoma istorija.

Janonyse pastatyta koplyčia

Šią vietą dabar žymi koplyčia, šalia jos rymo keletas kryžių – dėkingumo už malones ženklų. Kaip ir per daugelį praėjusių metų, ir šiemet apsireiškimo metinės, apskritas jubiliejus, minėtos liepos 13 – ąją: švęstos Šv. Mišios, kurioms vadovavo bene seniausias Lietuvos kunigas, 97 metų amžiaus sulaukęs Pušaloto garbės klebonas jubiliatas Albinas Pipiras, kilęs iš netolimo Skiemonių parapijos Želtiškių kaimo. Jam padėjo Alantos klebonas Audrius Vogulis ir seminaristas Martynas Ruzgas, mišiose dalyvavo apie šimtas maldininkų. Liepos 14-ąją – antrąją apsireiškimų dieną – kviesta melstis ir Janonyse, ir visoje Lietuvoje.
Pažymėtina, kad jau rugpjūtį minėsime Skiemonių parapijoje gyvenimo kelią pradėjusio žmogaus, palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873 – 1962) mirties – gimimo dangui – 60 metų jubiliejų. Tikėtina, kad tuomet pavyks nueiti prieš kelerius metus sudėliotą Skiemonių piligriminį kelią – nuo Mergelės Marijos stebuklingojo apsireiškimo vietos iki Palaimintojo žemiškojo gyvenimo kelionės pradžią žyminčio tėviškės kryžiaus.