Lietuvoje įsitvirtinus rudeniui vis aktualesnis tampa šildymo klausimas. Specialistai tvirtina, kad šią žiemą sutaupyti neabejotinai pavyks privačių namų savininkams, kurie šildymui naudoja medienos kurą. O kaip elgtis kitų privačių namų gyventojams? Ekspertai pateikia informaciją apie įvairias kuro rūšis ir pataria, kaip išsirinkti namų šildymui pačią naudingiausią.
„Dar prieš gerą dešimtmetį didelė dalis privačių namų savininkų būstuose įsirengė dujinę šildymo sistemą, tačiau dabar jie, žvelgdami į prognozuojamas šios žiemos dujų kainas, yra sunerimę. Situacija palankesnė tų privačių namų savininkams, kurie dar iki šiol turi galimybę, be dujinio šildymo, savo būstą šildyti ir medienos šildymo medžiagomis”, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Šildymas malkomis – palankiausias finansiškai
Pasak „PortalPRO” paslaugų direktoriaus Manto Vasiliausko, malkos – viena pigiausių kuro rūšių, tačiau jas naudojant reikalinga nuolatinė žmogaus priežiūra. „Ruošiantis šildyti malkomis, neišvengiamas daug pastangų reikalaujantis pasirengimo procesas: nuo jų įsigijimo bei sandėliavimo iki kūrenimo priežiūros. Vis dėlto tai yra finansiškai naudingiausia kuro rūšis. Malkas reikėtų rinktis atsižvelgiant į namuose sumontuotą šildymo sistemą, be to, jų būtų gerai įsigyti iš anksto. Jei norite malkomis pasirūpinti patys, naujam šildymo sezonui turėtumėte pradėti ruoštis jau prieš metus; tiesa, jei nėra laiko, galima iš prekybininkų įsigyti ir jau paruoštų malkų. Kūrenant jomis labai svarbi žmogaus priežiūra, kad būtų galima laiku pamatyti, kada malkos sudega, ir įdėti jų daugiau”, – sako M. Vasiliauskas.
Jo teigimu, malkas geriausia laikyti lauke, kad medienos išorė būtų veikiama oro. „Geriausios sandėliavimo vietos – malkinė arba pašiūrė. Daugiausia šilumos suteiks ąžuolo ir uosio malkos, nes šių medžių degimo temperatūra yra aukščiausia. Tačiau, jeigu namuose įrengta koklinė krosnis ar mūrinis židinys, rekomenduojama rinktis tokį medį, kurio degimo temperatūra žemesnė, nes ji gali pažeisti tarp koklių esantį molį”, – pataria paslaugų vadovas.
Medienos pjuvenų briketai – viena efektyviausių kuro rūšių
Medienos pjuvenų briketai, pasak M. Vasiliausko, yra viena energetiškai efektyviausių ir ekologiškiausių kūrenimo medžiagų. „Briketai yra tankūs, jų drėgmės procentas labai mažas, todėl išskiriamos energijos kiekis kur kas didesnis negu malkų. Pereiti nuo malkų prie briketų gana paprasta, nes briketus galima naudoti lygiai tokio paties tipo krosnyse. Be to, jie bus puikus sprendimas gyventojams, kurie neturi daug vietos namuose laikyti malkas. Dėl didesnės briketų šiluminės talpos galima sutaupyti fizinės vietos garaže ar sandėliuke”, – pataria M. Vasiliauskas.
Pasak jo, pereinant nuo malkų prie briketų svarbu atsiminti, kad briketai yra daug tankesni. „Vadinasi, jie išskiria daugiau šilumos, todėl, siekiant išvengti perkaitinimo, reikia atidžiai išbandyti, kiek vienu metu galima naudoti briketų. Briketų skaičius priklauso nuo krosnies ir židinio, todėl pirmą kartą rekomenduojama pradėti nuo mažesnio skaičiaus, vėliau palaipsniui jį didinant, kol sužinosite tinkamiausią briketų skaičių savo krosniai. Naudojant briketus, kaip ir šildant malkomis, privalo nuolatos būti žmogus, kuris papildytų krosnį kuru, kai jis sudega”, – pasakoja „PortalPRO” atstovas.
Ilgalaikė investicija – šildymas granulėmis
M. Vasiliauskas atkreipia dėmesį, kad granulinės šildymo sistemos šiuo metu yra vienos populiariausių, nes jų sąnaudos yra santykinai mažesnės, o kūrenimas nereikalauja didesnio dėmesio. „Tačiau naujo granulinio katilo įrengimas gali brangiai atsieiti, nors tai yra gera ilgalaikė investicija. Naudojant granulinį katilą, beveik nereikalingas žmogaus buvimas, nes granulės į katilą pilamos maždaug vieną ar du kartus per savaitę, o šildymo procesas yra automatizuotas. Be to, daugelyje granulinių šildymo katilų yra sumontuota savaiminio išsivalymo sistema. Pačios granulės yra palankios aplinkai, nes jos pagamintos iš medienos atliekų. Granulėms laikyti reikalinga sausa patalpa, kad jos negautų tiesioginio drėgmės poveikio iš kondensato ir taip neprarastų savo efektyvumo”, – pataria paslaugų direktorius.
Paruošiamieji darbai – būtini
Pasak V. Katilienės, svarbu atminti, kad prieš šildymo sezoną, siekiant užtikrinti saugų šilumos tiekimą, būtina atlikti paruošiamuosius darbus. „Negalima užmiršti kaminų valymo. Geriausiai tai padarys kaminkrėtys, tačiau, jei šeimininkai žino, kaip valyti kaminus, gali tuo pasirūpinti ir patys. Dažnai būtent kamine susikaupę suodžiai ir derva užsiliepsnoja ir sukelia gaisrą, be to, neišvalytas kaminas gerokai sumažina šildymo sistemos efektyvumą. Krosnys ar granuliniai katilai taip pat reikalauja priežiūros. Žmonės, kurie namuose turi įsirengę malkomis kūrenamas krosnis, privalo prisiminti, kad ilgainiui jos susidėvi ir turi būti atnaujintos. Siekiant užtikrinti įrangos saugumą ir funkcionalumą panašiai reikia patikrinti ir granulinius bei dujinius šildymo katilus”, – pataria draudimo bendrovės atstovė.
Rūpinantis priešgaisrine sauga, ant grindų priešais pakurą turi būti įrengtas ugniai atsparus pagrindas iš nedegios medžiagos – metalinė plokštė, akmens, betono danga ir pan. Savo ruožtu kuras ir kitos degiosios medžiagos turi būti laikomos bent 1,25 metro atstumu nuo pakuros durelių, kad nekiltų užsidegimo pavojus.
Patarciau nedideliais kiekiais ir tik tiems , kurie gyvena kaime toliau nuo miesto ar miestelio kurui naudot sudevetas padangas pridedant prie malku , taip pamazu spresis ju mazinimo problema o ir gyventojui nauda , juk sios padangos nieko nekainuos ir ju pilna pamiskese tik reikia prisirinkt kad ir grybaujant ar atvaziuot prie konteineriu mieste , miestieciai jums padekos uz supratinguma .