Šeštadienį neringiškiai atšventė jubiliejinį 50-ąjį savo miesto gimtadienį. Įvyko iškilmingas Neringos miesto tarybos posėdis, kuris, pasak mero Antano Vinkaus, įeis į istoriją. Tarybos patvirtinta rezoliucija bus perduota Lietuvos vadovams. Labiausiai nusipelnę šiam vandens, vėjo ir smėlynų kraštui žmonės apdovanoti garbės ženklais ir medaliais.
Šeštadienį neringiškiai atšventė jubiliejinį 50-ąjį savo miesto gimtadienį. Įvyko iškilmingas Neringos miesto tarybos posėdis, kuris, pasak mero Antano Vinkaus, įeis į istoriją. Tarybos patvirtinta rezoliucija bus perduota Lietuvos vadovams. Labiausiai nusipelnę šiam vandens, vėjo ir smėlynų kraštui žmonės apdovanoti garbės ženklais ir medaliais.
Po Tarybos posėdžio miestelėnai suvalgė du šernus – vieną dovanotą, kitą vietinį.
Prieš prasidedant Neringos miesto tarybos neeiliniam posėdžiui sugiedotas Lietuvos himnas. Nedidelė posėdžių salė buvo sausakimša. Posėdyje dalyvavo europarlamentaras Justas Paleckis, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Klaipėdos, Trakų, Šilutės merai, kiti garbūs svečiai bei buvę miesto tarybos nariai.
Anot VE.lt, eiliniams neringiškiams vietų salėje liko mažai.
Prieš Neringos merui A. Vinkui pradedant savo kalbą tylos minute buvo pagerbti anapilin išėję šio miesto savivaldybės nariai, garbūs miestelėnai, išvežta gėlių ant jų kapų.
Vyskupas J. Boruta priminė, kad nuostabi Kuršių nerijos gamta yra didelė Dievo dovana. Anot jo, Neringa išskirtinė vieta, o joje gyvenantys žmonės pasižymi itin dideliu solidarumu. Vyskupas linkėjo išlaikyti jiems gražią šito solidarumo dvasią, kad Neringa galėtų šviesti visai Lietuvai.
Po Antrojo pasaulinio karo Kuršių nerijoje beveik nebeliko gyventojų. Unikaliose gamtos vietose, kur siautėja stichija, paprastai žmogui gyventi būna sunku. Atvykę čia gyventi žmonės vadino Kuršių neriją savo tremties vieta.
Atsižvelgiant į vietovės unikalumą ir tam, kad būtų atgaivintos kurortinio verslo tradicijos tuometinės Aukščiausiosios Tarybos įsaku buvo likviduotos Nidos, Juodkrantės ir Preilos vasarvietės ir 1961 m. lapkričio 15 d. įkurtas Neringos miestas.
Jis kaip miestas funkcionuoti pradėjo 1962-ųjų sausį, kai į pirmą tarybos sesiją susirinko 48 deputatai.
Per 50 metų įvyko daug pokyčių, ir Neringa iš uždaros pasienio zonos, iš smėlio pustomų žvejų kaimų virto tarptautinio pripažinimo siekiančiu kurortu, kurį per metus aplanko apie 400 tūkstančių Lietuvos ir užsienio turistų.
Buvo rekonstruotas kelias Nida-Smiltynė, 1991 m. įkurtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas, 2000-aisiais Kuršių nerija įtrauka į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, pagaliau išspręstas geriamojo vandens kokybės klausimas investavus 40 mln. litų ir Europos Sąjungos, ir savivaldybės lėšų.
Posėdyje buvo prisimintas ir legendinis Neringos meras Stasys Mikelis, vadovavęs net keturias kadencijas.
A. Vinkus Neringos meru tapo 2011 vasario 15 d. Savo kalbą išskirtiniame jubiliejiniame Tarybos posėdyje baigė žodžiais „Dieve, saugok mūsų mylimą Neringą”.
Už Neringos vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje garbės ženklais ir atminimo medaliais buvo apdovanoti Neringos tarybos nariai, garbūs miestelėnai. Priimdami apdovanojimus beveik visi jų sakė „Tarnauju Neringai”.
Šiuo metu Neringa, įskaitant ir tuos, kurie turi čia savo verslą, bet nuolatos negyvena, turi 3850 gyventojų. Jie dirba viešose maitinimo įstaigoje, viešbučiuose, žuvininkystės, vandens, dujų, elektros tiekimo, komunalinio aptarnavimo sferose.
Dabartinės miesto tarybos nuostata – be tausojamos žmogaus veiklos Kuršių nerija neturi ateities.
Pasibaigus iškilmingam posėdžiui Neringos tarybos nariai ir garbūs svečiai netoli savivaldybės pastato pasodino ąžuoliuką.
-ELTA
947151 434771Someone essentially assist to make severely posts I might state. That may be the extremely first time I frequented your site page and so far? I surprised with the analysis you made to create this specific submit incredible. Magnificent task! 37853