Kaime likę vos keli, užunvėžiečiai nepamiršta kelio į maldos namus

Užunvėžiai – nedidelis kaimas netoli Kurklių. Žmones čia draugėn susiburti kviečia pamaldos, vykstančios Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje.
Nors į šventovę susirenka vis mažiau žmonių, tačiau ji prižiūrėta ir nuolat tvarkoma – tuo pasirūpina Kurklių seniūnas Algimantas Jurkus ir senjorė Milda Tumienė, kurią ir sutikome besidarbuojančią, puošiančią bažnyčią vyksiančioms šv. Mišioms.,

Pamaldose – keli parapijiečiai

Nei telefonu, nei žinutėmis nepavykus apie bažnyčią ir parapijiečius pasikalbėti su aptarnaujančiu Kavarsko kunigu dr. Nerijumi Vyšniausku, pagalbos „Anykšta“ kreipėsi į Kurklių seniūną A. Jurkų, kuris pasiūlė pabendrauti su Užunvėžių bažnyčioje besidarbuojančia, čia gimusia ir užaugusia, vėliau gyvenusia Anykščiuose, bet į gimtinę prižiūrėti pasiligojusios sesers grįžusia M. Tumiene. Pakalbinta apie parapijiečius, ponia Milda apgailestavo, kad į bažnyčią ateina vis mažiau žmonių: „Nebėra kam, visi išmirė… Anksčiau, dar prieš kokius 35 metus, susirinkdavo pilna bažnytėlė, nebūdavo kur atsisėst. Paskui žmonių vis mažėjo, mažėjo. Vienas kunigas man sakė, kad žmonės į bažnyčią nebenori eiti, nes pasidarė turtingesni. Anksčiau tai eidavom basi… O kai gyvenau Anykščiuose, Šaltupio gatvėje, iš mūsų namo eidavom į bažnyčią tik dviese – aš ir viena daktarė. Niekas ir kaime gyvent nebenori, ką čia veikti?“ – apie tai, kad nebėra kam susirinkti į pamaldas, kalbėjo M. Tumienė. Tačiau spalio antrąją, kuomet bažnyčioje vyksta Šv. Teresėlės atlaidai, ateina daugiau žmonių – gal net 20 ar 30.

Neturi bažnytėlė ir savų giedotojų: pasak M. Tumienės, iš Anykščių giedoti atvyksta viena moteris, vardu Evelina. O parapiją aptarnauja Kavarsko klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas, šv. Mišias atvykstantis laikyti vos kartą per savaitę.

Taką į bažnyčią puošia liepų alėja – ją, pasak M. Tumienės, pasodino čia gimusi ponia Motiejūnienė. „Mirė gal prieš dešimt metų, ilgą amželį nugyveno: vis sakydavo, kad jai jau beveik šimtas“, – prisiminė moteris.

Aplinką tvarko pats seniūnas

Kurklių seniūnas A. Jurkus – vienas pagrindinių žmonių, besirūpinančių Užunvėžių bažnyčios aplinka ir tuo, kad bažnyčia apskritai išliktų.
„Neprisiimu tos garbės, bet aš ten ir pašienauju, ir pasitelkiu į pagalbą žmones, kurie turi visuomenei naudingus darbus atlikti. Jei ko jie nepadaro arba jei man netinka kokybė, tuomet pats imu „trimerį“ ar žoliapjovę, važiuoju ir dar patvarkau, pagražinu bažnyčios teritoriją.

Dažniausiai į Užunvėžius nuvažiuoju savaitgaliais. Kartais, jei reikia kokį taką pagrėbti, neieškau ir žmogaus – įsimetu grėblį ir važiuoju. Prie tos bažnyčios dirbti man yra atgaiva, jaučiu atsipalaidavimą padirbėti fiziškai. Ji turi labai gerą aurą, mane ten savaime traukia. Drauge su žmonėmis, kurie turi atidirbti, esu tos bažnyčios rūpintojas, – kalbėjo A. Jurkus. – Milda, nors pati vos kruta, ateina bažnyčios prižiūrėti, kartais atsiveda kaimynę. Bet joms sunku, žmonės juk jau pensinio amžiaus. Jaunimas nėra linkęs padėti. Kol aš esu, tol rūpinuosi, kai manęs neliks, nežinau, kas bažnyčią prižiūrės.“

Žiemą, jei keliai būna užpustyti, Kurklių seniūnas sakė atvežantis ir paliekantis ten žmones, kurie įvažiavimą į bažnyčią sutvarko.
„Sutvarko, tuomet pasiimu. Žiemą pats mažiau ten dirbu. Tačiau, kol čia būsiu, gyvensiu, visad kovosiu, kad bažnytėlė išliktų – ar kaip kultūros paveldas, ar muziejus, bet jokiu būdu neleisiu griauti, apleisti. Jei bent vienas žmogus ateis į mišias, vadinasi, ji reikalinga. Dievo namus reikia išlaikyti. Ten ir dvasiškai labai gera vieta, gerų žmonių rankomis statyta, su meile, ant padovanotos žemės lopinėlio“, – sakė A. Jurkus.

Paklaustas, kodėl jam taip svarbu bažnyčią puoselėti, A.Jurkus sakė: „Matyt, man tai į kraują įaugę – esu zakristijono anūkas. Mano senelis prie Juozo Tumo-Vaižganto tarnavo zakristijonu, visą gyvenimą buvo garbingas žmogus. Man mama sakydavo, kad esu grynas senelis, esu auklėtas krikščioniška dvasia.“

Džiaugiasi savivaldybės parama

Visai neseniai Užunvėžių bažnyčia buvo sutvarkyta, perdažyta.
„Esame labai dėkingi merui Sigučiui Obelevičiui ir vicemerui Dainiui Žiogeliui, nes savivaldybė pernai skyrė lėšų religinėms bendruomenėms. Jų dėka nudažyta bažnytėlė, sutvarkyta, nes prieš tai ji buvo dažyta maždaug prieš 10-12 metų. Ši pagalba buvo labai reikalinga, bažnyčia gražiai atsinaujino, ji tikrai stovės dar ilgai. Kažkada savivaldybė ir stogą sutvarkė, o mums net vyskupas Jonas Ivanauskas tada sakė, kad stogas kiauras, bažnyčios nebėra. Bet aš nepasidaviau, kreipėmės į savivaldybę ir sutvarkėme stogą“, – ne tik parapijiečių, bet ir rajono savivaldybės pagalba džiaugėsi A. Jurkus.

Prie bažnyčios visai neseniai buvo ir tvora, bet supuvo. „Tą tvorą nuvežėme žmogui, kuris malkų neturėjo – jis tomis lentomis galėjo pasikūrenti. Dabar galvojame, gal naujos visai nebereikia, gerai ir taip“, – svarstė vienas pagrindinių bažnyčios prižiūrėtojų.

Kapinaitės priglaudžia vis daugiau parapijiečių

Visai šalia bažnyčios, kitoje kelio pusėje, yra ir veikiančios Užunvėžių kapinaitės.
„Per 22 metus, kiek čia dirbu, šiose kapinėse buvo labai nedaug laidojamų žmonių – vos vienas kitas. Dabar, kaimui senstant, laidotuvių vis daugėja, vis daugiau žmonių iškeliauja Amžinybėn. Šiemet Užunvėžiuose jau palaidoti šeši ar septyni žmonės, to seniai nėra buvę. Per metus čia būdavo laidojamas vienas žmogus arba visai nė vieno. Mirtingumas suaktyvėjo, bet atėjo tam laikas… Čia daugiausia laidojami žmonės iš Užunvėžių ir aplinkinių kaimų – Klenuvkos, Dambuvkos, Verbuvkos“, – sakė A. Jurkus.
Tačiau Užunvėžiuose būna ir tuoktuvių, ir krikštynų. „Nežinau kas, bet čia tuokėsi žymūs žmonės, bažnyčia tuomet buvo labai gražiai papuošta, liepų alėja – taip pat įspūdinga“, – prisiminė Kurklių seniūnas.

Vasaroja žinomi žmonės

A. Jurkus sakė, kad visus kaimo žmones mintinai žino, net čia pat suskaičiavo – jų yra apie dešimt.
„Kiti žmonės atvažiuojantys, visos sodybos kaime yra užimtos. Čia atvažiuoja vasaroti ir buvęs Vilniaus Dailės akademijos rektorius, profesorius Alvydas Klimas, vilnietis inžinierius, menininkai, gydytojai – Užunvėžiuose galima sutikti žymių žmonių“, – apie kaimą pasakojo A. Jurkus.

Bažnyčią suprojektavo žymus architektas

Užunvėžių parapija – mažiausia Ukmergės dekanato parapija. Nors Užunvėžių kaimas yra senas ir minimas jau 1744 metais Vilniaus vyskupijos sinodo raštuose (tada jis priklausė Skiemonių parapijai, dabar – Kurklių), Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, esanti tik įvažiavus į kaimą, ant kalnelio, kunigo Stepono Telksnio (1899-1974 m.) rūpesčiu pastatyta palyginti neseniai – 1937-1940 metais. Tai – priešpaskutinė Anykščių rajone statyta bažnyčia, kurios statybas parėmė broliai Banėnai – inžinierius Antanas Banėnas ir matininkas Jonas Banėnas.

Šią šventovę suprojektavo garsus latvių kilmės architektas Karolis Reisonas (Kārlis Reisons). Jis architekto išsilavinimą įgijo Peterburgo civilinių inžinierių institute, o apie 1920-uosius atvyko dirbti į Šiaulius, nes buvo paskirtas miesto vyriausiuoju inžinieriumi. Jis vienas kūrybingiausių ir produktyviausių tarpukario Lietuvos architektų. Jis suprojektavo Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmus, Kauno kunigų seminarijos rektoratą, Žemės ūkio rūmus, Šiaulių dramos teatrą, Venclauskių namus Šiauliuose, Tauragės ligoninę, „Birutės“ saldainių fabriką ir daugelį kitų statinių.

Užunvėžių bažnyčia – bene vienas paskutinių šio architekto darbų Lietuvoje, nes 1944 metais jis pasitraukė į Vokietiją, o po penkerių metų – į Australiją, ten dirbo Adelaidės miesto Architektūros skyriuje. Australijoje architektas ir mirė.

Bažnyčia netradicinė

Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia yra medinė, originali, netradicinė. Tai vienas iš nedaugelio XX amžiaus 4-ame dešimtmetyje statytų sakralinių objektų, kuomet pastato architektūroje bandyta sieti racionalios mūrinės sakralinės architektūros statybos principus su tradicijomis. Teigiama, kad Ukmergės apskrities statybos komisija pageidavo, kad bažnyčia būtų statoma iš nedegios medžiagos, tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta.

Priekinis bažnyčios bokštas yra masyvus, su daugeliu angų ties varpais. Jo stogelis yra mansardinis, su laužytu piramidiniu šalmu. Bažnyčios vidus jaukus, šviesus, kadangi langai labai dideli, arti vienas kito. Presbiterijos sienoje, virš didžiojo altoriaus, yra kryžiaus formos langas, darantis bažnyčią išskirtinę.
Gale pristatytos žemos zakristijos. Altorius papuoštas smulkiais pseudogotikos stiliaus pinakliais. Panašaus stiliaus yra ir skiriamoji baliustrada. Vidiniai sienų paviršiai apmušti gulsčiomis lentelėmis.

Interjeras pasižymi paprastomis, saikingomis formomis, bet gana modernus, o sienas puošia šventųjų bei kunigų paveikslai, lubos ištapytos gyvūnų motyvų piešiniais.
2009 metais bažnyčiai pagamintas naujas Dievo stalas (autorius – Saulius Milašius).

Buvo be kunigo

1940-aisiais dar nebaigtą statyti bažnyčią pašventino Kurklių klebonas Juozas Katinas (1900-1985). Vadovaujant vargonininkui Rapolui Jonaičiui bažnyčios chore giedojo 20–25 parapijiečiai.

Nuo 1977 metų vidurio, parapijoje nuolat reziduojančio dvasininko neliko, aptarnavimas buvo priskirtas Skiemonių, Kurklių, Vidiškių parapijų klebonams. Parapiją nuo jos atsiradimo iki šių dienų aptarnavo 13 kunigų.

Gyventojų kaime – vos keletas

1924 metais kaimas išsiskirstė į vienkiemius. 1920 metais įsteigta pradžios mokykla, kurios reikalams iš šio kaimo kilęs Nepriklausomybės Akto signataras Steponas Kairys paskyrė 8000 litų auką. Šiam žymiam Lietuvos politikui, inžinieriui, profesoriui Užunvėžiuose yra pastatytas atminimo stogastulpis, žymintis, kad šiame krašte 1879 metų sausio 3 dieną čia gimė Steponas Kairys.

1923 metais Užunvėžiuose gyveno 121 gyventojas, 2001-aisiais – 36, o dabar, remiantis 2021 metų surašymo duomenimis, šiame kaime tėra likę 10 gyventojų.