Lauko akmenimis gaivina istorinę baltų atmintį

Istoriją savo hobiu laikantis buvęs Lietuvos sąjūdžio aktyvistas, Alantos ir Molėtų rajono Sąjūdžio tarybų pirmininkas, dabar Utenoje gyvenantis gydytojas Kęstutis Pangonis Molėtų rajono Avilčių kaime, dviejų hektarų žemės plote, įkūrė Baltų sodą.
Jame 28 akmeniniai paminklai ir skulptūros įamžina reikšmingiausius Baltų ir Lietuvos bei kaimyninės Latvijos istorijos įvykius. Baltų sodą K. Pangonis įkūrė savo asmeninėmis lėšomis ir viliasi, kad parkas skatins labiau domėtis Lietuvos istorija, prigimtine tautos kultūra. Baltų sodas įtrauktas į kurortinės vietovės statuso siekiančio Molėtų krašto lankytinų vietų sąrašą.

Nuo pagoniškų dievų iki lietuviško žemės palydovo

Ne kartą, važiuodamas vingiuotu ir kalvotu keliu iš Anykščių Molėtų link, pravažiavęs Alantą ir nemažą mišką, taip ir nepastebėdavau pakelėje Baltų sodą aplankyti kviečiančių išraiškingų akmenų. Kelias išskirtinis, tad gal nieko keista, juolab kad prieš keletą metų gimęs sodas kelio rodyklėmis nepažymėtas, nors tikrai to vertas. Kai su kolega Vidmantu Šmigelsku grįžome iš Molėtų, aš, kaip keleivis, dešinėje kelio pusėje pastebėjau akmenis, aiškiai palytėtus menininko rankos. Stabtelėjome, užsukome, dairėmės ir negalėjome atsistebėti akmenimis, skleidžiančiais žinią apie tautos istoriją. Juose atgyja istorinis laikas ir faktai: iškaltas istorinis baltų paplitimo žemėlapis, įamžinti reikšmingiausi Lietuvos istorijos įvykiai… Baltų sode žaviai kelia žiedą išsiskleidusi akmeninė rožė, mąsliai rymo Rūpintojėlis, romiai budi Angelas; čia neužmiršta ir kaimyninės Latvijos istorija – ją tyliai pasakoja milžiniškas akmuo … Sužinojęs, kad viso šio Baltų sodo, kurį drįsčiau vadinti parku, kūrėjas yra Utenoje gyvenantis gydytojas K. Pangonis, susisiekiau su juo ir mes sutarėme susitikti.

Pažintį su Baltų sodu jo įkūrėjas pasiūlė pradėti nuo aikštelės, kurioje ratu išdėstyti akmenys, skirti svarbiausiems Lietuvos istorijos įvykiams. Pirmasis skirtas XI amžiui, 1009 metams, kai istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Kitas akmuo mane nustebina siunčiama žinia, kad XII amžiuje Baltų religijos panteone buvo 114 dievų, deivių bei kitokių dievybių, o XIII – XVIII amžiais Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdė 32 Didieji kunigaikščiai. Taip sukdamasis Lietuvos istorijos ratu priartėju iki XXI amžiaus, 2004 – ųjų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, o 2014 – aisiais į kosmosą buvo iškeltas pirmasis lietuviškas žemės palydovas Lituanica SAT 1…

Šalia istorijos rato stovi kukli pavėsinė, kurioje, slėpdamiesi nuo vidurdienio kaitros, įsišnekame apie Sodo kūrėjo gyvenimo kelią, garbiame amžiuje kilusią idėją, virtusią realybe.

Gydė Molėtų krašto žmones

„Esu gimęs Radviliškyje. Gal todėl, kad mama buvo medikė ir gyvenome netoli ligoninės, pasirinkau studijuoti mediciną. Baigęs studijas Kauno medicinos institute, gavau paskyrimą į Giedraičius, o 1976 – aisiais persikėliau į Alantą dirbti šio miestelio ligoninės vyr. gydytoju, – prisiminė K. Pangonis. – Prie Alantos, Naujasodyje, prabėgo didžioji mano gyvenimo dalis, nes čia gyvenau ir tuomet, kai dirbau Molėtų ligoninės vyr. gydytoju, nes iki Molėtų vos dvi dešimtys kilometrų. Ligoninė buvo nauja, tačiau Molėtams aiškiai per didelė, tad susispaudėme ir, nepaisydamas prieštaravimų, atlaisvinau vieną korpusą. Jame įsikūrė graži pradinė mokykla, o visas šis projektas atsiėjo tik 75 tūkst. litų, o patalpos buvo panaudotos efektyviai.“ Nuo 2009 –ųjų iki šiol savo darbo kelią K. Pangonis tęsia Utenoje, į kurią gyventi persikėlė prieš aštuonetą metų. Kęstutis niekada nebuvo abejingas Lietuvos istorijai, tai buvo jo hobis. O prigimtinis patriotiškumas, lydėjęs nuo jaunystės, ypač sustiprėjo Lietuvos atgimimo metais, kai nedvejodamas nėrė į Sąjūdžio veiklą, buvo Alantos ir Molėtų Sąjūdžio tarybų pirmininku. Kita vertus, Kęstučiui visada skaudėjo širdį dėl Lietuvos demografinės situacijos, niokojamos tautinės savasties ir ypač dėl nerimą keliančios ateities. „Pasitaikydavo, kad iš jaunos sveikos moters išgirsdavau, kad ši norinti pasidaryti abortą. Širdį suskausdavo, bandydavau atkalbėti“, – sakė Kęstutis. Štai taip ir priartėjome iki Baltų sodo.

Baltų sodas gimė jubiliejų metais

Gyvendamas Naujasodyje 1995 metais K. Pangonis nusipirko 2 hektarus žemės. „Gražus kraštovaizdis, pieva, tad turėjau tikslą auginti mišką. Keliaudamas po Lietuvą rinkau išskirtinių ąžuolų giles, tarp jų ir Stelmužės. Sudaiginau, žemė jiems patiko, gerai dygo, augo, o ūgtelėjusius bene prieš gerą dešimtmetį perkėliau į tuos du hektarus, – pasakojo Kęstutis. – 2018 –aisiais Lietuva minėjo valstybės atkūrimo šimtmetį, o aš – septyniasdešimtmetį. Jubiliejinius metus paženklinau pirmaisiais akmeniniais paminklais – Vyčiu ir Ąžuolo lapu. Pamenu, dirbau su kastuvu šiame sode, užsuko toks žmogus ir klausė, kas tuos paminklus pastatė. Sakiau, kad aš. Pakeleivis nušvito, sveikino, o mane toks jautrus dėmesys sujaudino, įkvėpė po metų pastatyti visą Lietuvos istorijos ratą. Dar kitais metais gimė paminklai baltams: Baltų gentys XII – ame amžiuje su iškaltu žemėlapiu, Pagoniškas sostas. Sode rado vietą ir paminklas su iškalta Vinco Kudirkos tautiška giesme, Lietuvos kančią ir viltį įprasminusios Rūpintojėlio ir Angelo skulptūros, išsiskleidusi akmeninė Rožė ir kiti.“ Pasak K. Pangonio, didžiąją dalį paminklų ir skulptūrų iš Lietuvos laukų riedulių sukūrė uteniškis akmens skulptorius Valentinas Šimonėlis, tas pats, kurio paminklas 610 – osioms Žalgirio mūšio metinėms paminėti pastatytas Griunvalde, Lenkijoje. Parke keli masyvūs, 8 – 7 tonas sveriantys, preciziškai apdirbti akmens luitai yra jau kito uteniškio Rimanto Greičiūno akmens dirbtuvių kūriniai: stela su Latvijos istorija, masyvus Baltų sodo suolas, akmuo su laimėtais ir pralaimėtais Lietuvos mūšiais… Būtent šis mane sudomino ir paskatino plačiau pasidomėti kariuomenės vado Konstantino Ostrogiškio asmenybe. Akmenyje iškalta, kad 1500 m vasarą Lietuvos kariuomenę sumušė rusai, o K. Ostrogiškį paėmė į nelaisvę. Po keturiolikos metų, rudenį, Oršos mūšyje K. Ostrogiškio vadovaujami lietuviai sutriuškino Maskvos kariuomenę…

Reikia valdžios dėmesio ir paramos

Baltų sodo idėjos autorius ją ir įgyvendino savo asmeninėmis lėšomis. Parke šiuo metu yra 28 paminkliniai akmenys ir skulptūros, skirtos Baltų istorinei atminčiai, praeičiai ir dabarčiai. Pradėjęs kurti šį parką, jo autorius manė apsiribosiąs erdve plačios giminės susibūrimams, tačiau greitai įsitikino, kad į parką užsuka žmonės, juo džiaugiasi, skatina kurti toliau. „Vieni užsuka vedami smalsumo, gal norėdami tiesiog pailsėti, nusiraminti, pamąstyti. Kitiems, manau, kaip ir man, aktuali baltų, tarp jų ir lietuvių, istorija, pirmapradis jų tikėjimas. Genties vienybės ir jėgos pagrindas tebėra aktualus ir šiandien, – pastebėjo K. Pangonis. – Mano tikslas yra paskatinti žmones domėtis prigimtine savo tautos kultūra, istorija, kuriai įamžinti nepagailėjau nei laiko, nei lėšų.“ Suvokdamas, kiek investuota į Baltų sodą, Kęstučio paklausiau, kaip į tai reaguoja jo šeima, ar palaiko. „Žmona, buvusi pedagogė, neprieštarauja, netgi padėtų, jei sveikata leistų, o vaikai jau turi savo gyvenimus“, – šypsodamasis sakė keturiais anūkais ir tuo, kad vaikai gyvena Lietuvoje, besidžiaugiantis Kęstutis. Su žmona Danguole jis užaugino tris vaikus: dukrą Aistę, lituanistę, dirbančią Lietuvių kalbos komisijoje, sūnų Vytautą – matematikos magistrą, ir jaunausią dukrą Vėjūnę, studijas baigusią Amerikoje, tačiau, tėvų džiaugsmui, sugrįžusią ir dirbančią Lietuvoje.

K. Pangonį džiugina lankytojai, tarp jų ir kelis kartus su studentais apsilankę Vilniaus universiteto dėstytojai, Baltų sode vykusios Molėtų mokyklų istorijos pamokos. Kita vertus, įkūrėjas pripažįsta, kad vienam viską tvarkyti, plėsti, rūpintis jau neužtenka jėgų, tad norėtų sulaukti rėmėjų ir valstybės paramos. „Praverstų šienapjovė – traktoriukas, nes spėju nušienauti ir prižiūrėti tik takus. Prašosi tvarkomas didelis ir gilus tvenkinys. Reikėtų didesnės šiuolaikiškesnės pavėsinės, gal net pastato, mini estrados, kurioje galėtų vykti tiksliniai edukaciniai užsiėmimai, poezijos skaitymai, koncertai“ , – apie jo iniciatyva užgimusią naują Molėtų kultūrinę erdvę samprotavo K. Pangonis, beje, paminėjęs, kad Molėtų turizmo informacijos centras įtraukė Baltų sodą į lankytinų objektų sąrašą.