Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje nuo kovo mėnesio pabaigos savanoriauja Edita Stiklinskaitė. Buvusi ne tik šio Skyriaus darbuotoja, bet prieš daugiau kaip tris dešimtmečius ir vadovavusi tuo metu Anykščių bibliotekai, Edita šiomis dienomis su didžiuliu atsidavimu pasinėrė į darbą prof. Antano Tylos asmeninės bibliotekos archyve. Džiugu, kad savanorė ne tik supranta rankraščių tvarkymo subtilybes, bet ir myli šį darbą. Pro E. Stiklinskaitės skvarbų žvilgsnį nepraslydo nei profesoriaus dienoraščiuose užrašyti svarbūs mokslininko gyvenimo faktai, nei žymių žmonių išsaugoti laiškai, kurių daugiau kaip 300 asmeninėje mokslininko bibliotekoje. Savanorė su dideliu rūpesčiu sudėliojo į vieną vietą po asmeninės bibliotekos archyvą išblaškytus A. Tylos eilėraščius, vertindama, kad jie galėtų būti išleisti atskira knyga.
Neatskleisime A. Tylos dienoraščių turinio, tačiau prisipažinsime, kad jausmas, kuris apėmė į rankas paėmus kraštiečio 1949–1952 metų dienoraštį, buvo neapsakomas. Nepaprastai gražiu raštu pasakojimai apie prabėgusius dienos įvykius prikaustė dėmesį ir kartu nustebino, kad dienoraštyje yra nemažai išplėšytų lapų, kai kur iškarpyta dalis teksto, užbraukyti sakiniai juodu pieštuku ištisomis pastraipomis. Kodėl taip darė dienoraščio savininkas, šiandien pasakyti sunku. Tikėtina, kad tai ir turėjo likti paslaptyje.
Džiugino atrasti faktai, kokia proga A. Tyla gavo iš Anykščių krašto rašytojo Antano Vienuolio knygą „Užkeiktieji vienuoliai“, kuri su autoriaus dovanojimo įrašu išsaugota kraštiečio bibliotekoje. Asmeniniame anykštėno istoriko archyve yra 1955 m. dienoraščio du sąsiuviniai, 1955–1956 metų rankraštyje užrašyti įvairūs įspūdžiai, prisiminimų bei kūrybos fragmentai. A. Tylos vėlesnių metų dienoraščiai, jo paties pavadinti kronika, apima 1962–1984 m.; 1982–1991 m. Vienas kronikos sąsiuvinis pradėtas rašyti 1999 m. gruodžio 25 d. ir baigtas 2003 m. sausio 1 d. o po dešimties metų pertraukos yra dar vienas 2013 m. kovo 23 d, įrašas. Kitų įrašų nėra.
Prof. A. Tylos asmeninės bibliotekos archyve gausybė laiškų, o tarp jų rašytojo A. Vienuolio 1952 m. kovo 30 dienos laiškas adresuotas J. Adamoniui ir A. Tylai.
Mieli Brangūs Jaunuoliai, J. Adamoni ir A. Tyla,
Gavęs Jūsų nelauktą, nesitikėtą, tokį menišką ir nuoširdų pasveikinimą, mano 70-ties metų proga, aš labai susijaudinau: kiekviena jaunystė graži ir patraukli, bet jei jos polėkiai dar ir su patetika, kaip kad Tamstų, tai ji ir pati šviečia, ir kitus šildo. Tamstų dėmesys sušildė ir mano 70 metų širdį, ir aš jaučiu, kad nežiūrint mūsų metų skirtumo, mus riša bendras sielų kontaktas, nors man jau ruduo, o Jums dar pavasaris!
Ačiū! Nuoširdžiai ačiū!
Tamstų meniškas kūrinys sujaudino ir mano šeimą, ir mano artimuosius. Jis neliks ir visuomenės nepastebėtas. Dėkingas A. Vienuolis
Ne tik laiškai, įrašai dienoraštyje parodo A. Tylos bendravimą su kitais žmonėmis. Būsimam mokslininkui rašytos istoriko Juozo Jurginio charakteristikos, mokslinių straipsnių recenzijos liudija, kad A. Tyla turėjo didžiulį kolegos kraštiečio J. Jurginio palaikymą.
Neatversime dar šį kartą visų prof. A. Tylos asmeninės bibliotekos archyvo klodų, nes juos reikia sutvarkyti, susisteminti, aprašyti. Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus darbuotojų laukia didžiulis – ne kelių savaičių ar mėnesių, o net kelių metų darbas. Dėkojame savanorei Editai, kurios darbštumo dėka atradome tai, ko dar nematėme, nežinojome.
Audronė BEREZAUSKIENĖ AVB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja
339818 955067I feel this website has got some extremely superb info for everyone : D. 677
yra gera proga naujai savivaldybės valdžiai pasireikšti ir imtis Pilies statybos pagal nupirktą projektą, kurioje galėtų įsikurti Jaunimo klubas ir kitos savivaldybės remiamos organizacijos- agronomų sąjunga, bitininkų sąjunga, antivakserių draugija, Marijonos liaudies frontas, Šeimų sąjudis ir kt.
Biblioteką palikite bibliotekos veiklai plėtoti, tik nespauskite savivaldybės saugomo bibliotekos eksponato-pono direktoriaus, kad jis pasirašinėtų sprendimus dėl nereikalingų patalpų bibliotekos veiklai.
Žinoma, kad jaunimo centrui ne vieta bibliotekoje
Tai dabar vėl pradėsime kelti problemą dėl jaunimo klubo ir patalpų? :)) trukt už vadžių vėl iš pradžių? 🙂 a nepabodo?
bibliotekai suprojektuotos patalpos yra jos veiklai plėtoti, o ne atiminėjimui visai kitoms veikloms.
Jaunimui yra siūlomos labai geros kokybiškos patalpos, o Tylos biblioteka turi būti bibliotekoje ir vaikų skyrius turi veikti jam suprojektuotose patalpose, o ne dabar – neleistinai perpus sumažintose.
Rajono taryba padarė akivaizdžią klaidą.
Taip, ponai, klysti yra žmogiška, bet pasilikti klaidoje – šetoniška,
o pasitasyti – dieviška.
Gal naujoji rajono Taryba sugebės tą klaidą ištaisyti ir Tubis, nebūdamas kultūrininkas, bet logiškai mąstantis žmogus, Obelevičiaus nesąmonę ištaisys?
Papasakokit plačiau prašau, kas yra siūloma ir ką skaitote ‘geromis patalpomis’? Biblioteka yra faktiškai numiręs reiškinys, lankytojų ir skaitytojų nulis. Ar dar viena salė su literatūra kurios niekas neskaito išgelbės jos gyvenimą? Ar geriau realiai funkciškai naudinga ir veikianti organizacija, kuri įgalina jauną žmogų augti ir vystyti savo miestą?
Audrone, čia Jūs kalbat?
O Obelevičius, net nematęs bibliotekos, norėjo ją sukišti į rūsį, nebent vieną kitą knygelę atversti kur lentynon. Tad dabar, atsisklidžiant šios bibliotekos išskirtinei vertei, jos unikalumui, visu aštrumu iškyla klausimas, kaip bus su ja pasielgta. Balčiūnas yra pateikęs planą, kaip išspręsti Tylos bibliotekos problemą, visa valdžia žino, redakcija žino, bet … mirtina tyla. Kodėl?