Įsivyravus karštiems orams, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad aukšta oro temperatūra darbo vietoje nėra vien laikinas nepatogumas. Karštis gali tapti rimtu rizikos veiksniu darbuotojų saugai ir sveikatai, ypač kai dirbama lauke, saulės atokaitoje, nevėdinamose patalpose ar atliekamas fiziškai sunkus darbas.
Pasak Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus Sauliaus Balčiūno, per karščius darbdaviai privalo iš naujo įvertinti darbo organizavimą ir užtikrinti, kad darbuotojams nekiltų perkaitimo, šiluminio ar saulės smūgio rizika.
„Karšti orai darbo vietose sukuria papildomą pavojų – organizmo perkaitimo riziką. Todėl darbdavys negali apsiriboti vien įprastu darbo organizavimu. Jis turi įvertinti, ar darbuotojai dirba saulės atokaitoje, karštose patalpose, ar darbas reikalauja didelio fizinio krūvio, ar darbuotojai turi galimybę atsivėsinti, gauti geriamojo vandens ir daryti pertraukas“, – pabrėžia S. Balčiūnas.
VDI atkreipia dėmesį, kad per karščius rizika ypač padidėja statybų, kelių tiesimo, žemės ūkio, šiltnamių, geležinkelių, karjerų, virtuvių, kepyklų, skalbyklų, liejyklų, stiklo, keramikos ar plytų gamybos darbuotojams. Vis dėlto karštis aktualus ne tik lauke ar gamyboje – pavojus gali kilti ir biuruose, jeigu patalpos nėra tinkamai vėdinamos ar vėsinamos.
„Leistina oro temperatūra darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė kaip 28 laipsniai Celsijaus. Jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra neturi viršyti 26 laipsnių Celsijaus“, – primena S. Balčiūnas.
Anot jo, darbdaviai turi pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu, kondicionavimu ar kitomis vėsinimo priemonėmis. Jeigu patalpų tinkamai atvėsinti neįmanoma, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie galėtų palikti darbo vietą ir atsivėsinti. Darbo vietose turi būti užtikrinamas pakankamas geriamojo vandens kiekis.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas darbuotojams, dirbantiems lauke. Darbai turėtų būti planuojami taip, kad kuo daugiau užduočių būtų atliekama pavėsyje, o fiziškai sunkūs darbai nebūtų organizuojami karščiausiu dienos metu. Pavojingiausias metas vasarą – nuo 11 iki 17 val., kai saulės kaitra ir perkaitimo rizika yra didžiausia.
„Lauke dirbantys darbuotojai turi būti aprūpinti tinkama apranga – lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto drabužiais, kurie gerai praleidžia orą. Būtina saugoti galvą nuo tiesioginių saulės spindulių, o akis – nuo ultravioletinių spindulių. Tačiau svarbu pabrėžti, kad karštis neatleidžia nuo pareigos naudoti privalomas apsaugos priemones. Pavyzdžiui, statybvietėse ir per karščius negalima dirbti be šalmo ar kitų būtinųjų saugos priemonių“, – sako S. Balčiūnas.
VDI primena, kad darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra yra aukštesnė nei 28 laipsniai Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne trumpesnė kaip 40 minučių. Jeigu darbo pamaina yra kitokios trukmės, specialių pertraukų laikas turi būti proporcingas darbo laikui.
Vis dėlto, pasak S. Balčiūno, saugus darbas per karščius priklauso ne tik nuo darbdavio priimtų sprendimų, bet ir nuo pačių darbuotojų atsakingo elgesio.
„Darbdavys privalo sudaryti saugias darbo sąlygas, tačiau darbuotojas taip pat turi rūpintis savo ir kolegų sauga: laikytis nustatytos darbo tvarkos, naudoti suteiktas apsaugos priemones, gerti pakankamai vandens, neignoruoti pertraukų ir stebėti savo savijautą. Pajutus perkaitimo požymius – galvos svaigimą, silpnumą, pykinimą, padažnėjusį širdies plakimą – svarbu nedelsti, nutraukti darbą, pasitraukti į pavėsį ar vėsesnę vietą ir informuoti atsakingą asmenį“, – akcentuoja S. Balčiūnas.
Karščiui jautresni yra vyresnio amžiaus darbuotojai, taip pat asmenys, turintys antsvorio, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis ar vartojantys tam tikrus vaistus. Dirbant po tiesioginiais saulės spinduliais gali ištikti saulės smūgis, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, o dėl šiluminio streso didėja ir traumų tikimybė.
Pastebėjus perkaitimo ar saulės smūgio požymius, žmogų būtina kuo skubiau išvesti ar išnešti iš karštos aplinkos, paguldyti pavėsyje ar vėsioje vietoje, atlaisvinti drabužius, vėsinti kūną sudrėkintu audiniu ar šaltu kompresu. Jeigu žmogus sąmoningas, jam reikia duoti atsigerti vandens. Esant sunkiai būklei ar sąmonės sutrikimams, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.
„Karštis darbe neturi būti vertinamas kaip neišvengiama vasaros sąlyga. Tai – rizikos veiksnys, kurį darbdavys privalo valdyti, o darbuotojai – vertinti atsakingai. Tinkamai suplanuotas darbo laikas, pertraukos, pavėsis, atsivėsinimo vietos, geriamasis vanduo, darbuotojų informavimas ir atsakingas pačių darbuotojų elgesys gali padėti išvengti rimtų sveikatos sutrikimų“, – pabrėžia S. Balčiūnas.
VDI ragina darbdavius sekti orų prognozes, iš anksto planuoti darbus karštomis dienomis, vengti fiziškai sunkių darbų didžiausios kaitros metu, pasirūpinti darbuotojų poilsio ir atsivėsinimo vietomis bei geriamuoju vandeniu. Darbuotojai raginami laikytis saugos reikalavimų, naudoti suteiktas apsaugos priemones, gerti pakankamai skysčių, vengti alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų bei neignoruoti pirmųjų perkaitimo požymių.
